Žinome, kad net 70 procentų žmogaus kūno masės sudaro vanduo. Vanduo žmogaus organizmo viduje, kaip ir gamtoje, turi nuolat judėti. Gamtoje švariausias vanduo yra šaltiniuose. Stovinčiame vandenyje, pvz.: pelkėje, sparčiai prasideda irimo procesai. Žmogaus organizme vyksta panašiai – kol skysčiai (kraujas, limfa) juda, tol mes esame gyvybingi. Senstant organizmui arba sergant įvairiomis ligomis, organizme skysčių apykaita sutrinka ir prasideda įvairios problemos. Labai svarbios žmogaus organizmo „požeminės upės“ – tai limfinė sistema. Visi žinduoliai turi limfinę sistemą, tačiau ji yra kitokia, nei žmogaus. Žmogaus limfa turi įveikti didesnę Žemės traukos jėgą, kad patektų į raktikaulio srityje esančią veną, o vėliau į kepenis, kur bus chemiškai apdorojama. Keturkojų žinduolių organizmuose limfa teka horizontaliai žemės paviršiui, o ne vertikaliai, todėl jų organizmams reikia įdėti mažiau pastangų.
Primatų limfinė sistema šiuo požiūriu panaši į žmogaus. Tačiau jie daug laiko praleidžia šokinėdami, o žmogus vaikščiodamas stačias. Šis veiksmas verčia aktyviau tekėti primatų limfą. Reguliarus judėjimas vertikaliai žemės paviršiaus atžvilgiu skatina limfą tekėti greičiau. Paskutinį šimtmetį žmogaus gyvenimas tapo gerokai pasyvesnis, mes nustojome aktyviai judėti. Vadinasi mūsų limfa ėmė tekėti lėčiau, o kartu su tuo ėmė reikštis ir įvairiausi sveikatos sutrikimai.
Jūsų kvėpavimas taip pat daro didelę įtaką limfos tekėjimui. Paskutinis limfmazgis visoje sistemoje, per kurį praeina limfa ir nuteka į veną yra cysterna chyli . Tai tarsi siurblys, paduodantis limfą į veninį kraują. Jo veikimas priklauso nuo jūsų kvėpavimo. Kvėpuojant diafragma (pilvu), jūs ritmingai spaudote šį organą ir taip pagerinate limfos išstūmimą į veną. Todėl taip svarbu kvėpuoti diafragma, o ne krūtine. Tad limfos tekėjimą galima sąmoningai paskatinti taisyklingai kvėpuojant.
Tai kas gi vyksta iš tikro limfoje ir kodėl taip svarbu, kad ji gerai tekėtų?
Daugelis žino, kad limfinė sistema reikalinga žmogaus imunitetui užtikrinti. Tačiau yra dar viena svarbi limfos funkcija, nuo kurios priklauso mūsų sveikata. Dar praeitame šimtmetyje buvo nustatyta, kad iš kraujo į tarpląstelinę erdvę patenka apie 50 proc. kraujo baltymo. Šis baltymas, kaip ir kitos stambios dalelės, turi būti pašalintos iš tarpląstelinės erdvės. Tai taip pat labai svarbi funkcija, kurią atlieka limfinė sistema. Jeigu šie kraujo baltymai nėra pašalinami iš tarpląstelinės erdvės, jie sulaiko vandenį ir audiniai ima tinti. Tokiu atveju ląstelės mityba sutrinka, ląstelės badauja ir, neatstačius limfos tekėjimo, jos miršta.
Išgyvenant stresą, į tarpląstelinę erdvę patenka daug didesnis kiekis baltymo, ir jei limfinė sistema veikia prastai, susidaro pavojus gyvybei. Baltymai pritraukia vandenį iš kraujo ir šis tirštėja. Taigi, norint ląsteles aprūpinti visomis reikalingomis medžiagomis, nepakanka vien tik teisingai maitintis, reikia reguliariai sportuoti ir teisingai kvėpuoti. Jei ligoniui nepavyksta atstatyti sveikatos tinkama mityba, lengvais fiziniais pratimais, vandens procedūromis, galima įtarti, kad limfinėje sistemoje yra susidariusios kraujo baltymų sankaupos. Kaip pagelbėti organizmui pasveikti? Pirmiausia reikia priversti limfą tekėti daug sparčiau. Šokinėjimas į viršų (ant batuto) paskatina limfą tekėti net keliasdešimt kartų greičiau, taip pat bėgimas. Kita priemonė – teisingas aktyvus kvėpavimas diafragma – tam, kad svarbiausias limfos „siurblys“ būtų aktyviai spaudomas.
Išjudinkite savo limfą ir savijauta ženkliai pagerės!
Šaltiniai: