Stresas ir jo poveikis organizmui

Bendroji medicina

Stresas ir jo poveikis organizmui

Stresas yra natūrali organizmo reakcija į iššūkius aplinkoje. Susidūręs su stresu, organizmas išskiria hormonus, kurie mobilizuoja kūną veiksmui. Šie hormonai, veikdami įvairias sistemas, paruošia organizmą kovai su „pavojaus šaltiniu”, padidindami širdies ritmą, kvėpavimo dažnį ir kraujospūdį.

Ne visas stresas yra neigiamas. Nedidelės streso dozės gali padėti įveikti užduotis ar išvengti pavojaus. Pavyzdžiui, būtent stresas priverčia staigiai stabdyti automobilį, kad išvengtumėte avarijos. Tačiau žmonės skirtingai reaguoja į stresines situacijas. Tai, kas vienam kelia stresą, kitam gali būti nereikšminga.

Stresas gali būti trumpalaikis atsakas į vienkartinį ar retkarčiais pasikartojantį įvykį arba ilgalaikis atsakas į nuolatinius stresorius. Organizmas paprastai gerai susidoroja su trumpalaikiu stresu, tačiau ilgalaikis arba lėtinis stresas gali sukelti tiek fizinių, tiek psichologinių sveikatos sutrikimų.

Pirmasis žingsnis valdant stresą yra atpažinti jo simptomus. Tačiau tai gali būti sudėtingiau, nei atrodo. Daugelis žmonių taip pripranta prie nuolatinio streso, kad nepastebi jo, kol nepasireiškia ligos simptomai.

Kuo skiriasi stresas nuo distreso?

Stresas ir distresas, nors ir glaudžiai susiję, nėra sinonimai. Abu terminai apibūdina organizmo reakciją į išorinius ar vidinius dirgiklius, tačiau jie atspindi skirtingus intensyvumo ir poveikio lygius.

Stresas yra bendras terminas, apibūdinantis organizmo natūralią reakciją į bet kokį pokytį ar reikalavimą. Tai gali būti tiek pozityvus (pvz., prieš svarbų egzaminą), tiek neigiamas (pvz., dėl finansinių sunkumų). Stresas mobilizuoja organizmą, padidina budrumą ir padeda susidoroti su iškilusiais iššūkiais. Ši reakcija yra būtina išlikimui, nes leidžia organizmui prisitaikyti prie kintančios aplinkos.

Distresas yra labiau specifinis terminas, apibūdinantis neigiamą, kenksmingą stresą. Tai yra ilgalaikis, intensyvus stresas, kuris viršija žmogaus gebėjimą susidoroti. Distresas sukelia ne tik fizinius, bet ir psichologinius sutrikimus, tokius kaip nerimas, depresija, nemiga, virškinimo problemos ir kt. Svarbu pažymėti, kad tai, kas vienam žmogui yra distresas, kitam gali būti tik nedidelis stresas. Atsparumas stresui yra individualus ir priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant asmenybės savybes, gyvenimo būdą ir socialinę aplinką.

Streso Simptomai

Stresas gali pasireikšti tiek emociniais, tiek fiziniais ir kognityviniais simptomais.

Emociniai simptomai:

  • Padidėjęs emocionalumas, dirglumas, ašarojimas ar pyktis;
  • Nerimas, įtampa, baimė;
  • Liūdesys ar depresija;
  • Neramumas;
  • Sunkumai susikaupti, atsiminti informaciją, priimti sprendimus;
  • Sutrikęs darbingumas.

Fiziniai simptomai:

  • Galvos skausmas;
  • Svaigulys;
  • Suspausti žandikauliai, dantų griežimas;
  • Pečių, kaklo, nugaros skausmas, raumenų įtampa;
  • Krūtinės skausmas, padidėjęs širdies ritmas;
  • Dusulys;
  • Padidintas nuovargis;
  • Miego sutrikimai (nemiga arba per didelis mieguistumas);
  • Virškinimo sutrikimai (viduriavimas, vidurių užkietėjimas, pykinimas);
  • Sumažėjęs lytinis potraukis ir/ar funkcija;
  • Dažnesnės ligos (peršalimas, infekcijos);
  • Kvėpavimo sutrikimai (sunku kvėpuoti, dusulys).

Kognityviniai simptomai:

  • Sunkumai susikaupti, atsiminti informaciją, priimti sprendimus;
  • Sutrikęs darbingumas;
  • Sumažėjęs darbo motyvacija;
  • Neigiamas mąstymas.

Elgesio simptomai:

  • Pakitęs valgymo režimas ir svorio netekimas arba priaugimas;
  • Prokrastinacija, atsakomybių vengimas;
  • Piknaudžiacimas alkoholiu, tabaku ar narkotinėmis medžiagomis;
  • Socialinė izoliacija;
  • Nesilaikymas terminų;
  • Padidėjęs nedarbingumas;
  • Sulėtėjęs darbo tempas;
  • Sumažėjęs fizinis aktyvumas.

Lėtinio Streso Simptomai

Lėtinis stresas – tai ilgalaikis, nuolatinis stresas, kuris tęsiasi savaites, mėnesius ar net metus. Skirtingai nuo ūmaus streso, kuris yra trumpalaikis ir dažnai susijęs su konkrečiu įvykiu, lėtinis stresas yra nuolatinis fonas, kuris apsunkina kasdienį gyvenimą.

Lėtinis stresas kyla dėl įvairių priežasčių, tokių kaip darbas, finansiniai sunkumai, santykių problemos, sveikatos sutrikimai ar gyvenimo pokyčiai. Šis nuolatinis stresas gali turėti rimtų pasekmių sveikatai, tiek fizinei, tiek psichologinei. Jis gali padidinti riziką susirgti širdies ligomis, diabetu, depresija, nerimu ir kitais sveikatos sutrikimais.

  • Skausmai;
  • Miego sutrikimai (nemiga arba per didelis mieguistumas);
  • Socialinio elgesio pokyčiai (vengimas bendrauti su kitais žmonėmis);
  • Emocinis atsiribojimas;
  • Mažas energijos lygis, nuovargis;
  • Sutrikusi koncentracija;
  • Pakitęs apetitas (sumažėjęs, padidėjęs);
  • Padidėjęs alkoholio ar narkotikų vartojimas;
  • Dažnesnės ligos.

Kaip atskirti stresą nuo kitų sutrikimų?

Jei simptomai išlieka ilgesnį laiką, nepaisant sveikų streso valdymo strategijų, gali būti, kad susiduriate su rimtesne problema nei kasdienis stresas. Lėtinis stresas siejamas su įvairiomis psichikos sutrikimais, tokiais kaip:

  • Nerimo sutrikimai;
  • Depresija;
  • Priklausomybės;
  • Valgymo sutrikimai.

Jei sunkiai susidorojate su stresu arba patiriate ilgalaikio streso sukeltus psichikos sutrikimus, kreipkitės į gydytoją. Jis gali padėti jums rasti sveikus būdus valdyti stresą arba nukreipti jus pas psichikos sveikatos specialistą.

Potrauminis streso sindromas (PTSS)

Potrauminis streso sinddromas (PTSS) yra psichikos sutrikimas, kuris gali išsivystyti po trauminių įvykių, tokių kaip natūralios katastrofos, nelaimingi atsitikimai ar smurtas. PTSS apsunkina gebėjimą susidoroti su nauju stresu. PTSS simptomai gali sukelti rimtų problemų darbe ar santykiuose.

PTSS simptomai paprastai skirstomi į kelias kategorijas: įsibrovimo, vengimo, neigiamų pokyčių mąstyme ir nuotaikoje, fizinių ir emocinių reakcijų pokyčių,

Įsibrovimo kategorijos simptomai apima:

  • Prisiminimus, košmarus apie incidentą;
  • Trauminio įvykio išgyvenimą, lyg jis vėl vyktų (atgijimai);
  • Stiprų emocinį diskomfortą ar fizines reakcijas į kažką, kas primena traumą.

Vengimo simptomai apima:

  • Vengimą galvoti ar kalbėti apie trauminį įvykį;
  • Vengimą vietų, veiklų ar žmonių, kurie primena traumą.

Neigiamų pokyčių mąstyme ir nuotaikoje simptomai apima:

  • Neigiamas mintis apie save, kitus ar pasaulį;
  • Netikėjimą ateitimi;
  • Atminties problemos;
  • Sunkumus palaikyti artimus santykius;
  • Atsiskyrimą nuo šeimos ir draugų;
  • Nesidomėjimą anksčiau mėgtomis veiklomis;
  • Sunkumus patirti teigiamas emocijas.

Fizinių ir emocinių reakcijų pokyčių simptomai apima:

  • Padidėjusį budrumą ar nerimą;
  • Pyktį, pykčio priepuolius, dirglumą ar neapykantą;
  • Sunkumus užmigti ar susikaupti;
  • Savęs žalojimo elgesį, pvz., per didelį gėrimą ar pavojingą vairavimą;
  • Per didelę kaltę ar gėdą.

Ilgalaikio streso padariniai

Nuolatinis, lėtinis stresas gali sukelti arba pabloginti daugelį rimtų sveikatos problemų, įskaitant:

  • Psichikos sutrikimus, tokius kaip depresija, nerimas ir asmenybės sutrikimai;
  • Širdies ir kraujagyslių ligas, įskaitant širdies ligas, aukštą kraujospūdį, nenormalų širdies ritmą, širdies priepuolius ir insultus;
  • Nutukimą ir kitus valgymo sutrikimus;
  • Mėnesinių sutrikimus;
  • Lytinį disfunkciją, tokią kaip impotencija ir priešlaikinė ejakuliacija vyrams bei sumažėjęs lytinis potraukis vyrams ir moterims;
  • Odos ir plaukų problemas, tokias kaip spuogai, psoriazė, egzema ir plaukų slinkimas;
  • Virškinimo trakto problemas, tokias kaip gastroezofaginis refliuksas, gastritas, opinis kolitas ir dirgliosios žarnos sindromas.

Kortizolis

Jaučiatės pervargęs, įsitempęs, atrodo, kad tam, jog kažką nuveiktumėte, jus reikia prisukti kaip žaislą? Daug fiziškai nedirbate, bet neturite jėgų? Problema gali būti per didelis kortizolio kiekis jūsų organizme. Kaip jį sumažinti natūraliai?

„Dažniausiai kortizolis yra vadinamas streso hormonu ir jis būtinas, kad gyventume. Jis padeda išlaikyti motyvaciją, budrumą, tinkamai reaguoti į aplinką, tačiau per didelis kortizolio kiekis gali būti įvairių sveikatos problemų priežastis, kai ši būklė užtrunka per ilgai. Yra ligų, kuriomis sergant būtina vartoti hormoninius preparatus, tada tai gali būti per didelio kortizolio kiekio priežastis. Vis tik labiausiai paplitusi, dažniausia priežastis – lėtinis stresas“, – pasakoja A. Unikauskas.

Jeigu lėtinis stresas gyvenime trunka ilgai, lėtinė ir didelė kortizolio gamyba susijusi su svorio padidėjimu, nerimu, miego sutrikimais, hormonų disbalansu, vaisingumo problemomis bei daugeliu kitų bėdų.

Per didelis kortizolio kiekis lemia:

  • svorio didėjimą;
  • nerimą;
  • miego sutrikimus;
  • hormonų disbalansą;
  • vaisingumo problemas ir kt.

Kokie simptomai, kai kortizolio per daug? Būna šiek tiek paburkęs veidas, ant pilvo susikaupia riebaliukų, padidėja kraujospūdis, sumažėja libido ir, kas svarbiausia, yra beprotiškas potraukis angliavandeniams.

Geroji žinia ta, kad yra natūralių būdų, kaip sumažinti didelį kortizolio kiekį. Pirmasis būdas – tinkama mityba, slopinanti uždegimus. Biomedicinos mokslų daktarė, docentė, mitybos konsultantė Sandrija Čapkauskienė patvirtina, kad mityba labai glaudžiai susijusi su uždegimais.

„Kortizolis yra stiprus priešuždegiminis hormonas. Kai jo veikla sutrinka, organizme pradeda vyrauti uždegiminiai procesai. Kokie simptomai, kai kortizolio per daug, kaip mes galime tai atpažinti savyje? Būna šiek tiek paburkęs veidas, ant pilvo susikaupia riebaliukų, padidėja kraujospūdis, sumažėja libido ir, kas svarbiausia, yra beprotiškas potraukis angliavandeniams“, – vardija laidos viešnia.

A. Unikauskas priduria – esant tokiai būklei labai lengvai susinervinama, dažnai lydi raumenų nuovargis, ypač lipant į viršų.

Be to, imate dažnai užkandžiauti. Jeigu netinkamai maitinamės, gauname netinkamų maisto medžiagų, pavyzdžiui, pagamintų pramoniniu būdu, didėja uždegimų profilis, o tai dar labiau didina kortizolio koncentraciją.

Kas gali padidinti kortizolio kiekį ir taip apsunkinti gyvenimą?

  • Cukrus;
  • Rafinuoti ir transriebalai;
  • Kofeinas;
  • Alkoholis;
  • Mikroelementų, antioksidantų ir skaidulų trūkumas.

Kaip sumažinti kortizolio lygį?

  • Daugiau gerųjų riebalų. Vartokite riebią žuvį, geros kokybės mėsą, riešutus, sėklas, kokybišką aliejų, sviestą, avokadus. Riešutų reikia suvalgyti apie saują (30 gramų) kiekvieną dieną. Žuvies, teigiama, galima suvalgyti iki 500 gramų per savaitę, bet ne vienu kartu, geriausia – per 2–3 kartus.
  • Streso valdymas. Įrodyta, kad sumažinti kortizolio kiekį ir neigiamą streso poveikį sveikatai gali meditacija, kvėpavimo pratimai, laikas gamtoje.
  • Fizinis aktyvumas. Ne vienas tyrimas parodė, kad reguliarus fizinis krūvis, pavyzdžiui, pasivaikščiojimas maždaug 30–60 minučių kasdien ar didesnę dalį savaitės dienų, yra vienas geriausių būdų valdyti stresą, tuo pačiu – subalansuoti hormonus ir geriau miegoti. Svarbiausia vengti pervargimo ir pernelyg didelio krūvio, nes per didelis krūvis irgi sukelia stresą.
  • Eteriniai aliejai. Patariama naudotis visa citrusinių aliejų grupe. Apelsinas mažina streso hormonų kiekį, bergamotė padeda numalšinti nervinę įtampą, palengvina protinį darbą ir tiesiog atpalaiduoja.
  • Miegas. Pakankamas miegas padeda kontroliuoti kortizolio gamybą, tačiau esant dideliam kortizolio kiekiui gali būti sunku pailsėti. Žmonės, kurių organizme būna daug kortizolio, dėl patiriamo lėtinio streso gali pasijusti priešingai – jie naktį nerimauja, o dieną būna pavargę. „Atlikdami anksčiau išvardintus veiksmus turėtumėte lengviau pailsėti. Idealu miegoti maždaug 7–8 valandas.
  • Kreipkitės pagalbos pas specialistus. 

Šaltiniai:

  1. https://lengvosmintys.lt/potrauminis-streso-sindromas/
  2. https://www.webmd.com/balance/stress-management/stress-symptoms-effects_of-stress-on-the-body
  3. https://www.lrt.lt/naujienos/gyvenimas/13/1431819/letinio-streso-zala-organizmui-didziule-didina-svori-sujaukia-miega-ir-hormonus