Optimalią mitybą pagrįstai galima vadinti ateities medicina. Tai yra mityba, kartu su gyvenimo būdu, užtikrinanti kiekvieno žmogaus sveikatą ir energingumą. Tačiau retai kas susimąsto, kad optimali mityba yra ne tik tai, ką jūs valgote – taip pat svarbu yra tai, ko jūs nevalgote. Nuo praėjusio amžiaus daugiau nei 3500 žmogaus sukurtų cheminių medžiagų pradėtos vartoti maisto produktų gamyboje. Neskaitant pesticidų, antibiotikų ir hormonų liekanų, randamų pagrindiniuose maisto produktuose – grūduose ir mėsoje. Dauguma šių chemikalų yra taip vadinamas „anti-maistas”, kadangi jis trikdo būtinų maisto medžiagų ir papildų įsisavinimą ir panaudojimą arba jas greičiau pašalina iš organizmo.
Deja, laikas, kai jūs galėjote sveikai maitintis tiesiog pasirinkdamas teisingai subalansuotus maisto produktus, praėjo. Atsirado iššūkis, kaip išvengti chemikalų maiste ir apsaugoti save nuo kenksmingo tų chemikalų, kurių vis tik lieka maiste, veikimo. Dauguma šių dienų ligų, kaip antai vėžiniai susirgimai, atsiranda dėl „anti- maisto“ medžiagų pertekliaus arba dėl reikalingų maisto medžiagų ir papildų trūkumo. 75 proc. visų vėžinių susirgimų yra susiję su „anti-maisto” medžiagų padidintu kiekiu, pavyzdžiui, vėžį sukeliantys chemikalai arba laisvų radikalų perteklius organizme kaip rūkymo rezultatas. Daug susirgimų, nuo artrito iki chroninio nuovargio, gali atsirasti dėl kenksmingų medžiagų pertekliaus organizme, su kuriuo jis nebesusitvarko. Kai dezintoksikacinė mūsų organizmo savybė nuslopinta, tokie toksinai, kaip pesticidų metabolizmo liekanos, ima kauptis organizmo riebaliniame audinyje. Čia prisideda dažnai vartojami vaistai nuo skausmo bei alkoholis. Jie per daug apnuodija organizmą ir tada netgi kiti paprastai draugiški pašaliniai produktai, kurie natūraliai atsiranda energijos gamybos procese, pradeda kauptis ir sukelia skausmus ir nuovargio sindromą.
Šiandien kiekvienoje Europos šalyje mes per metus suvartojame milžinišką dozę maiste esančių chemikalų. Vien tik Didžiojoje Britanijoje ketvirtį milijono (250000) tonų. Išgeriame milijardus butelių alkoholinių gėrimų, surūkome 75 milijardus cigarečių pakelių , gauname daugiau nei 80 mln. receptų nuskausminamiesiems vaistams ir per 50 mln. receptų antibiotikams. Dar reikia prisiminti, kad papildomai 50 000 chemikalų papuola į aplinką iš gamyklų, o 400 mln. litrų pesticidų ir herbicidų yra išpilama ant pasėlių ir ganyklų. Mūsų pačių – t. y. žmonių sukurti chemikalai ir teršalai tapo grėsminga jėga puolančia tą patį žmogų ir gamtą, ir sukelia globalinę grėsmę to paties žmogaus sveikatai ir visos žemės ekologijai. Atsiranda medžiagų trūkumas.
Jeigu perdirbtas maisto produktas neturi dirbtinių priedų, tai dar nereiškia, kad jis yra neutralus arba naudingas. Tie valgomi maisto produktai, kuriems perdirbti mūsų organizme reikia daugiau maisto medžiagų nei tas maisto produktas turi savo sudėtyje, tampa „anti-maisto“ medžiaga. Vartojant tokį maistą palaipsniui apvagiamas mūsų organizmas – netenkame gyvybiškai svarbių maisto medžiagų. Civilizuotose Vakarų šalyse du trečdalius kalorijų, sunaudojamų statistinio žmogaus mityboje, sudaro būtent „anti – maisto“ medžiagos. Ir tik vienas trečdalis naudojamo maisto, turi aprūpinti jūsų organizmą visomis reikalingomis maisto medžiagomis, pašalinti maisto medžiagų ir papildų trūkumą, kurį sąlygoja nenaudingas maistas. Be viso to dar turi neutralizuoti toksiškų medžiagų nuo pesticidų iki automobilių išmetamų dujų poveikį.
Nėra pakankamai išsamių tyrimų, kurie nustatytų, kokį kiekį būtinųjų maisto medžiagų ir papildų mes turime suvartoti, kad neutralizuotume „anti-maisto“ medžiagų poveikį, bet aišku, kad tai yra daugiau nei RPN (rekomenduojama paros norma).
Pasitelkime vitamino C pavyzdį. Kiek vitamino C papildomai turi gauti kas dieną rūkantis žmogus, lyginant su nerūkančiu, jeigu abu valgo tą patį maistą, turintį vitamino C rekomenduotą paros normą (RPN)? Rūkantis turi suvartoti 200mg vitamino C papildomai, o tai sudaro 4 kartus didesnę RPN. Šie tyrimai atlikti Viskonsino Medicinos koledže. Taip pat, jei lyginame vartojančius daug alkoholinių gėrimų ir negeriančius alkoholio. Pirmieji turi vartoti mažiausiai 500mg vitamino C kas dieną, o tai yra 6 kartus daugiau nei RPN, kad turėtų kraujyje tą pačią vitamino C dozę, kaip ir negeriantis alkoholio. Kalbant apie aplinkos taršą, jeigu jūs gyvenate arba dirbate miesto centre, koks jūsų organizmo poreikis antioksidantams? Aišku, kad jis bus daug didesnis nei RPN, ir kalbant apie vitaminą C, kuris detoksikuoja virš 50 kenksmingų medžiagų, taip pat ir išmetamų dujų poveikį, optimalus vitamino C dienos poreikis būtų apie 1000mg (lg).
Apsaugokime save nuo chemikalų. Dauguma žmogaus sukurtų chemikalų leidžiami vartoti maisto gamyboje, jeigu jie, abstrakčiai kalbant, nesukelia rizikos sveikatai. Niekada nebuvo atlikti tyrimai ar tie chemikalai neveikia kaip „anti-maisto“ medžiagos. Tartrazinas, arba E102 – vienas populiariausių maisto produktų dažiklių, buvo seniai žinomas kaip sukeliantis alergines reakcijas ir hiperaktyvų elgesį jautriems tartrazinui vaikams. Tyrimai, atlikti Surrey universitete tai patvirtino. Dviem grupėms vaikų buvo duodama gerti vienodai atrodantys tiriamieji gėrimai, bet viename gėrime buvo tartrazino, o kitame ne. Ta grupė vaikų, kurie gavo gėrimą su tartrazinu, tapo hiperaktyvūs, o cinko koncentracija jų kraujyje sumažėjo, bet cinko ekskrecija šlapime padidėjo. Tyrinėtojai nustatė, kad būtent tartrazinas „pavogė” iš vaikų cinką, o cinko trūkumas yra susijęs su padidinta rizika turėti elgesio ir imuninės sistemos problemų. Tai tik vienas naudojamų maisto pramonėje chemikalų, kuris buvo ištirtas kaip „anti-maisto“ medžiaga. Iškyla klausimas, kokius saugumo kriterijus turi atitikti cheminė medžiaga, kad būtų leidžiama ją saugiai naudoti maisto pramonėje? Įstatymai, paleidžiantys į rinką „naujus” maisto produktus, pamažu griežtėja, tačiau apie šių produktų kaip apie „anti-maisto“ medžiagos poveikį dar nekalbama.
Dar vienas kylanti klausimas – liek pesticidų mes gauname? Maisto sudėties aprašymas ant pakuotės nėra visiškai išsamus. Jeigu jūs vartojate ekologiškus maisto produktus, trečdalis jų pat turi pesticidų pėdsakų. Imant tą kiekį vaisių ir daržovių, kurį statistinis žmogus suvalgo per vienerius metus, buvo nupurkšti maždaug 4,5 litro pesticidų. Pirmieji pesticidai buvo sukurti iš organinių chloro junginių. Po kiek laiko, ištyrus, kad jie labai nuodingi ir biologiškai neperdirbami, Europoje buvo uždrausti, bet ir toliau leidžiami naudoti mažai išsivysčiusiose šalyse, kurios eksportuoja maisto produktus. Organiniai chloro junginiai buvo pakeisti organiniais fosforo junginiais. Ir dabar tik Jungtinėje Karalystėje kiekvienais metais ant pasėlių išpurškiama 25 tonos šių pesticidų. Dauguma šių medžiagų yra žinomi karcinogenai, susiję su įgimtais sklaidos defektais ir sumažėjusiu vaisingumu. Jie kenksmingi smegenims ir nervų sistemai. Šių pesticidų poveikis yra susijęs su depresija, atminties susilpnėjimu, agresijos proveržiais ir Parkinsono liga. Profesoriaus William’o Rea iš Aplinkos sveikatos centro Dalase, Teksaso valstijoje nuomone, šių pesticidų poveikis yra susijęs su tokių susirgimų atsiradimu, kaip astma, egzema, migrena, dirgliuoju storosios žarnos sindromu ir rinitu. Mes susiduriame su pesticidais ne tik valgydami jų turintį maistą, bet ir namų buityje įkvėpdami juos, ypač jeigu gyvename žemės ūkio zonoje. Todėl daug organizacijų siekia uždrausti pesticidų vartojimą laukuose šalia gyvenviečių. Klausimas, kodėl valdžia leidžia naudoti pesticidus, jeigu jie tokie nuodingi? Argumentas, leidžiantis naudoti pesticidus yra tas, kad labai mažais kiekiais jie nekenksmingi žmonėms, nors tyrimai apie pesticidų kenksmingumą yra atlikti tik su pavieniais jų. Niekas netyrė ir net neįmanoma ištirti begalinio skaičiaus įvairių pesticidų kombinacijų, kurios susidaro mūsų aplinkoje ir reguliariai patenka į mūsų organizmą su maistu ar oru. Dar praeito šimtmečio pabaigoje 75 proc. salotų augalų turėjo daugiau nei vieno pesticido pėdsakų, o atskiri salotų augalai turėjo Iki 7 pesticidų pėdsakų. Daugybiniai pėdsakai ant įvairių maisto produktų, pavyzdžiui, ant obuolių, kriaušių, morkų, apelsinų, salierų ir braškių, yra įprastas reiškinys, Bet valgio metu mes naudojame ir kitus maisto produktus. Taip kiekvieno valgio metu mes gauname įvairių pesticidų kokteilį ir beveik nieko nežinome apie jų toksiškumą. Tyrimai rodo, kad chemikalų kokteilis gali būti daug daugiau nuodingas nei pavieniai pesticidai. Taip pat jautresni žmonės: vaikai, senukai ir stresą patiriantys suaugusieji, mažiau atsparūs toksinams nei statistinis sveikas suaugęs pilietis, todėl nustatytos „saugios“ pesticidų koncentracijos maisto produktuose nėra visiškai saugios. Plovimas nesumažina pesticidų kiekio, kadangi jie yra sukurti taip, kad jų nenuplautų lietus. Tyrimai su bulvėmis, obuoliais ir brokoliais parodė, kad nuplovus vandeniu šiuos maisto produktus, ant jų lieka nuo 50 proc. iki 93 proc. pesticidų liekanų. Reikia stengtis sumažinti pesticidų kiekį maiste, kuo dažniau pasirenkant natūraliai išaugintus ekologiškus maisto produktus.
Sumažinkite vaistų kiekį. Dauguma dažnai naudojamų vaistų taip pat yra „anti-maisto“ medžiagos. Vien tik Jungtinėje Karalystėje kasmet išrašoma 650 milijonų receptų, o per pastarąjį dešimtmetį bendra receptų suma padvigubėjo ir pasiekė 7 milijardų svarų sumą. Metinės išlaidos vaistams JAV yra 200 milijardų dolerių. Didžiojoje Britanijoje per metus išleidžiama 260 milijonų svarų tik už aspiriną ir paracetamolį. Salicilo rūgštis, aktyvioji aspirino ir kitų skausmą malšinančių vaistų medžiaga, yra virškinamojo trakto dirgiklis, sukeliantis padidintą žarnų sienelės pralaidumą. Tai sutrikdo maisto medžiagų absorbciją ir leidžia nevisiškai suvirškinto maisto dalelėms patekti į kraują, kur jos, pavojingai veikdamos imuninę sistemą, sukelia alergiją įprastiems maisto produktams. Tai ilgainiui silpnina imuninę sistemą, skatina uždegimą ir „sudegina” gyvybiškai reikalingus vitaminus ir mineralus, būtinus sveikos imuninės sistemos veiklai, o taip pat sukelia žarnyno sienelės eroziją.
Dar vienas populiarus skausmo malšintojas – paracetamolis. Jo visame pasaulyje suvartojama 4 milijardai tablečių per metus. Paracetamolis nedirgina žarnyno kaip aspirinas, bet kenkia kepenims. Dėl paracetamolio pašalinio poveikio kepenims Jungtinėje Karalystėje 30 000 pacientų per metus paguldomi į ligoninę. Dar 1994 metais JK užfiksuota per 100 mirčių dėl paracetamolio perdozavimo. Profesorius seras David’as Carter’is iš Edinburgo universiteto teigia, kad viena iš dešimties kepenų persodinimo operacijų atliekama dėl paracetamolio perdozavimo. Pakanka ir vienos tabletės paracetamolio, kad apkrautų kepenis, o dvidešimt tablečių iš karto jus gali užmušti. Jei žmogus suvartoja 6 paracetamolio tabletes per dieną ir negauna maisto papildų, kurie padeda detoksikuoti kepenis, tai sustiprina kitų toksinių kepenims medžiagų, pavyzdžiui, alkoholio, veikimą. Alkoholio ir paracetamolio kombinacija yra ypatingai pavojinga. Paracetamolio toksinis veikimas kepenims yra neutralizuojamas, jeigu yra amino rūgšties gliutationo perteklius. Jeigu yra gliutationo trūkumas, kepenų pakenkimas garantuotas.
Dauguma žinomų vaistų turi tiesioginį arba „smūginį“ (angl. knock-on) poveikį organizmui. Pavyzdžiui, antibiotikai sunaikina reikalingas žarnyno bakterijas, kurios gamina reikšmingą kiekį B grupės vitaminų. Sunaikindami gerąsias bakterijas, antibiotikai sukuria sąlygas daugintis žarnyne blogosioms bakterijoms, kurios didina infekcijos riziką ir neigiamai veikia imuninę sistemą, taip pat sąlygoja būtinų maisto medžiagų trūkumą. JAV Nacionalinis sveikatos institutas (National Institutes of Health) paskaičiavo, kad per metus pasaulyje suvartojama daugiau nei 50 000 tonų antibiotikų.
Apžvelgdami visas žinias, galime pasakyti, kad jau praeitame amžiuje iš esmės pasikeitė kiekvienos biologinės rūšies cheminė gyvenimo aplinka. Reikia tikėtis, kad šiais laikais vis daugiau specialistų įsitrauks į kovą su chemikalais, nuodijančiais žmogų ir visą gamtą. Kalbėdami apie sveikos mitybos principus, turime suvokti, kad svarbu ne tik tai, ko reikia mūsų organizmui, kad būtų sveikas, bet ir tai, ko reikia mūsų organizmo apsaugai nuo netinkamo maisto – „anti-maisto“ poveikio. Taip pat yra būtina pakeisti mūsų mitybą ir gyvenimo stilių, siekiant sumažinti kenksmingos aplinkos įtaką mūsų sveikatai. Tai svarbiausias optimalios mitybos principas.
Šaltiniai:
American Journal of Clinical Nutrition
Dr. Neil Ward „University of Surrey“
MAFF pubictions, London
Patric Holford
„Journal of Toxicology and Environmental Health“
Nott. T. „Health Which“