Genetiškai modifikuoto maisto pavojai. Biotechnologijų pramonė įrodinėja, kad genetinio
modifikavimo (GM) technologijos sumažins chemikalų naudojimą pasėlių laukuose, bet JAV žemės
ūkio statistiniai duomenys rodo, kad pastarųjų naudojimas žymiai padidėjo po 1996 metų, kai buvo
pradėta auginti GM augalus. Herbicidų naudojimas sumažėjo tik per pirmus 3 metus nuo GM javų
auginimo pradžios, o po to ryškiai padidėjo. Jau vien per 2002 ir 2003 metus JAV herbicidų
panaudojimas vienam akrui (0,4 ha) GM kukurūzų vidutiniškai padidėjo 29 procentais , lyginant su
ne GM kukurūzų pasėliais. Šiaurės vakarų Mokslo ir Aplinkos Strategijos centro darbuotojai,
(Idaho, JAV), pranešė, kad GM javų auginimas padidino pesticidų naudojimą už 70 milijonų svarų
per pirmus 8 – erius auginimo metus. Mes, valgytojai, mokame savo kainą, o valstiečiai ir
agrocheminės kompanijos gauna savo pelną už patentuotas naujas GM sojos rūšis ir herbicidus.
GM maisto vartojimo ilgalaikės pasekmės žmonių sveikatai ir ekologinei sistemai iki šiol yra
neištirtos. Genetikos inžinieriai kuria tokius sojos ir kukurūzų augalus, kurie yra atsparūs kai
kuriems herbicidams. Kitaip tariant, visos žolės nudžius, bet apipurkšti kukurūzų ar sojos augalai
išgyvens ir duos didelį derlių. Kas gi laimi dėl padidinto GM sėklų ir herbicidų pardavimo?
O mums sakoma, kad tai yra technologinis pasiekimas žmonijos labui! Vartotojų
organizacijos kovoja, kad būtų parašyta ant maisto produkto pakuotės, jog sudėtyje yra GM
produkto, ir rekomenduoja nevartoti GM produktų. Kadangi bitės, vabzdžiai ir vėjas nešioja
žiedadulkes, sukryžminimo pavojus su ne GM javais yra neišvengiamas, jeigu GM javai bus
auginami daugelyje vietų. GM javų įtaka aplinkai ir žmonių sveikatai kol kas nežinoma, nors yra
nuomonių, kad GM produktai gali sukelti rimtų sveikatos problemų, atsparumą antibiotikams,
toksinį efektą ir nelauktas alergines reakcijas. Šios nuomonės yra spekuliatyvios, kadangi niekas dar
negali nieko aiškaus pasakyti apie GM maisto pasekmes. Nėra sukurta saugumo testų ir nevyksta
GM maisto sukeliamų reakcijų tyrimų tuose kraštuose, kur plačiai vartojami GM maisto produktai.
Iki šiol per mažai turime žinių apie genus ir DNR, kad jau dabar galėtume nuspėti GM maisto
sukeliamus pašalinius efektus. Žinomas tyrimas apie GM maisto produktų poveikį buvo atliktas
2002 metais Niukastlo universitete Jungtinės Karalystės vyriausybės Maisto standartų agentūros
užsakymu. 7 žmonės gavo GM sojos valgių. Buvo nustatyta, kad jau po pirmo valgio GM sojos
genai atsidūrė trijų iš septynių žmonių žarnyno bakterijose! Žinant, kad mūsų žarnyno bakterijos yra
labai svarbios virškinimo procese ir bet koks jų savybių pakitimas gali būti pakankama priežastis
sunerimti.
Kokį vandenį jūs geriate? Vanduo yra ne tiktai H20. Natūraliame vandenyje yra mums daug
reikalingų mineralų. Pavyzdžiui, vienas litras tirpstančio sniego vandens mums duoda 100 mg
kalcio. Rekomenduojama per parą išgerti mažiausiai 1,5 -2 litrus vandens (8 stiklinės), o kalcio
reikia gauti 600mg. Taigi natūralus mineralinis vanduo gali suteikti tik vieną šeštadalį reikalingo
kalcio kiekio. Tačiau kiekviename butelyje yra kitoks vanduo. Natūraliu mineraliniu vandeniu
Europos Sąjungoje gali būti laikomas tik toks tirpstančio sniego vanduo, kuris yra švarus ir turi
pastovią mineralinių medžiagų koncentraciją, Kitas išpilstytas į butelius vanduo nėra toks naudingas
vartoti. Vanduo iš čiaupo minkšto vandens zonoje mums duoda tik 30mg kalcio per dieną. Be to,
čiaupo vandenyje yra didelis kiekis nitratų, trihlormetanų, švino ir aliuminio, kurie visi yra anti-
maisto“ medžiagos. Daugumoje miestų Didžiojoje Britanijoje ir JAV šių „anti-maisto“ medžiagų
kiekis geriamame vandenyje viršija leistiną koncentraciją. Maždaug ketvirtadalyje Didžiojoje
Britanijoje vartojamo vandens iš čiaupo yra pesticidų kiekis, viršijantis maksimaliai leidžiamą
Europos Sąjungoje normą. Dauguma žmonių, sunerimę dėl kenksmingų medžiagų vandenyje iš
čiaupo, pradėjo vartoti distiliuotą, filtruotą arba supilstytą į butelius vandenį. Tačiau vandens
filtravimas arba distiliavimas pašalina ne tik kenksmingas medžiagas, bet ir daug vandenyje
natūraliai esančių mineralų. Tokiu būdu padidėja mineralų poreikis dienos racione.
Išmeskite keptuvę (gruzdintuvę). Tai, kaip mes apdorojame maistą savo virtuvėje, gali
pakeisti maiste esančių būtinų maisto medžiagų ir „anti-maisto“ medžiagų pusiausvyrą. Kepdami
maistą aliejuje mes sukuriame laisvuosius radikalus, t. y. labai aktyvias chemines medžiagas, kurios
suardo būtinuosius riebalus maiste ir pakenkia organizmo ląstelėms, ir taip padidina vėžinių
susirgimų ir širdies ligų riziką, sukelia ankstyvą senėjimą, o taip pat suardo gyvybiškai svarbias
maisto medžiagas (vitaminus A ir E), kurie saugo mūsų organizmą nuo toksinų poveikio.
Kenksmingų medžiagų kiekis priklauso nuo aliejaus rūšies, kepimo temperatūros ir laiko, kiek
vyksta kepimas. Ironiška, kad geri polineprisotinti aliejai , pvz. saulėgražų, oksiduojasi greičiausiai,
tapdami nepageidaujamais „trans” riebalais. Kepimas svieste arba kokosų aliejuje (prisotinti
riebalai), taip pat alyvuogių aliejuje (mononeprisotinti riebalai) yra saugesnis. Rimtas kepimas yra
daug blogiau sveikatai, nei, pavyzdžiui, kelias minutes maistą apkepti, o po to, pripylus vandens ir
uždengus puodą, troškinti ant mažos ugnies žemesnėje temperatūroje. Kepimas ant grotelių, virimas
garuose, virimas puode ar kepimas orkaitėje – visi šie maisto gaminimo metodai yra sveikesni nei
kepimas riebaluose. Galiausiai, bet koks kepimas ir ypač perkepimas sumažina maisto medžiagų
kiekį taip pagamintame maiste.
Buvo manoma, kad didžiausias pavojus kepant maistą aukštoje temperatūroje yra oksidantų
susidarymas, kurie yra vėžį sukeliančios medžiagos. Dėl to pastebimas ryšys tarp vėžio susirgimų ir
keptos riebaluose ar atviroje ugnyje riebios mėsos naudojimo maiste. Tačiau šiuo metu jau nustatyta
dar viena vėžį sukelianti medžiaga – akrilamidas – kuris atsiranda visuose maisto produktuose,
kepant aukštoje temperatūroje, su riebalais ar be jų. Saugi akrilamido koncentracija maiste yra
laikoma dešimt dalių milijarde (dm), kai tuo tarpu bulvių traškučiai turi 100 kartų didesnę
koncentraciją! Blogiausi maisto produktai yra greito maisto technologijomis ruošiami bulvių
traškučiai ir riebaluose kepta duona. Didžiojoje Britanijoje atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad
Pringles traškučiai turi 1480dm akrilamido. JAV keptos bulvytės McDonalds ir Burger King
greito maisto tinkluose turi didžiausią akrilamido dm. Netgi namuose keptos bulvės turi didelį
akrilamido kiekį. Ši cheminė medžiaga atsiranda kepant riebaluose, atviroje ugnyje, kepant
orkaitėje ir netgi mikrobangų krosnelėje. Bet kas, kas yra skrudinta, prideginta ar kepta aukštoje
temperatūroje jums yra kenksminga. Todėl svarbu valgyti daugiau neperdirbto, natūralaus maisto,
venkti kepto aukštoje temperatūroje maisto ir keisti keptą į virtą arba garuose virtą maistą.
Gaminkite maistą ne kepdami riebaluose, bet virdami garuose uždengtame puode. Sudėkite
produktus į puodą, pridėkite mažą kiekį alyvuogių aliejaus ir pakaitinkite minutę ant stiprios ugnies
tik tam, kad produktai gautų karščio, o po to pridėkite vandens pagrindu pagaminto padažo,
pavyzdžiui sojos padažo, citrinos sulčių ir vandens. Taip ant mažos ugnies garuose pagamintas
maistas bus kvapnus, karštas, bet jame nebus oksidantų ir akrilamido, kadangi niekas nebuvo kepta.
Akrilamidas jūsų maiste:
Ryvita; tamsūs rugių traškučiai – 4000
Namie keptos bulvės – 3500
Ryvita rugiai – 2400
Prinqles – 1500
Walkers traškučiai – 1250
Kelloqqs Special K – 250
Kelloqqs; ryžių traškučiai – 150
(Šaltinis: Maisto standartų agentūra – foodstandards.gov.uklnews/newsarchive/65268)
Kaip ir maiste esančios medžiagos lygiai taip pat svarbu ir tai, kaip maisto produktas
įpakuotas. 1990 – ųjų metų viduryje kilo panika dėl ftalatų (angl. phthalates) – medžiagų,
naudojamų suminkštinti plastmasę, kurių rado 9-iose rūšyse maisto produktų naujagimiams. Kilo
klausimas, kaip šios cheminės medžiagos, sukeliančios hormonų gamybą blokuojantį poveikį – taip
vadinami endokrininiai žlugdytojai (angl. endocrine disruptors) – patenka į maisto produktą?
Atsakymas aiškus užsukus į bet kurią maisto produktų parduotuvę. Visi perkami maisto produktai
pakuojami į minkštus plastmasės maišelius. Gėrimai supilstyti į kartono dėžutes, kurių vidus išklotas plastmasės plėvele. Ištyrus 20 rūšių maisto produktų, įpakuotų į plastmasines talpas, buvo
nustatyta, kad jų sudėtyje yra 27 kartus didesnis Bisphenol-A kiekis, negu kiekis, skatinantis krūties
vėžio ląstelių proliferaciją.
Gaila, kad plastmasių gamintojai nėra įpareigoti pranešti, kokias chemines medžiagas jie
naudoja maisto pakavimo produktų gamyboje. Sąrašas chemikalų su hormonų veikimą
blokuojančiu efektu (angl. hormone Odisruptors) didėja, tačiau vis dar nežinoma, kokių cheminių
medžiagų reikia vengti, o kokios yra saugios. Tad šiandien, siekiant sumažinti riziką, reikia stengtis
nepirkti drėgno ar riebaus maisto, įpakuoto į minkštą plastmasinę tarą. Kietos plastmasės tara yra
mažiau pavojinga. Taigi sudėkite sūrį į kietos plastmasės dėžutę, bet nevyniokite jo į plastmasės
plėvelę, nors dabar jau galite nusipirkti alternatyvios plėvelės maistui saugoti, t. y. ne PVC.
Pasitikrinkite kiek suvartojate „anti- maisto“ medžiagų?
Pasižymėkite 1 tašką už kiekvieną teigiamą atsakymą:
Ar geriate vandenį iš čiaupo?
Ar daugiau nei pusė jūsų suvalgomo maisto yra ne „ekologiški” maisto produktai (t.y. su
cheminiais priedais)?
Ar jūs praleidžiate daugiau nei vieną valandą per dieną kelyje?
Ar jūs gyvenate mieste?
Ar jūs rūkote arba gyvenate su rūkančiais?
Ar dažnai valgote keptą maistą?
Ar jūs valgote ne ekologišką mėsą ar žuvį, ar valgote didelių žuvų, pavyzdžiui, tuno arba
kardžuvės mėsą?
Ar jūs vartojate daugiau kaip 20 skausmą malšinančių tablečių per metus?
Ar jūs suvartojate vidutiniškai vieną antibiotikų kursą kas metai?
Ar dauguma maisto produktų, kuriuos jūs vartojate, yra įpakuoti į minkštą plastmasę ar
maisto plėvelę?
Ar kas dieną vartojate alkoholinius gėrimus?
Idealus surinktų taškų skaičius būtų 0. Jei surinkote 5 ir daugiau taškų, jūs gaunate reikšmingą
”anti – maisto“ kiekį. Kiekvienas teigiamas atsakymas atkreipia dėmesį į tas jūsų mitybos ir
gyvenimo stiliaus sritis, kurios reikalauja dėmesio ir pakeitimų.
Keletas patarimų, kaip sumažinti kenksmingą aplinkos įtaką:
Įsigykite geros kokybės įmerkiamą vandens filtrą ir keiskite ji kas 6 mėnesiai. Filtrai-
ąsočiai taip pat yra tinkami, jeigu jūs keičiate filtrą, kaip nurodyta instrukcijoje.
Gerkite natūralų geriamą vandenį.
Pirkite ekologiškus, be chemijos, maisto produktus. Jeigu tai nėra įmanoma, plaukite
ir nuskuskite vaisių ir daržovių odelę.
Niekada ilgai nekepkite maisto produktų, bet troškinkite juos vandenyje ar garuose.
Nenaudokite maisto plėvelių, išskyrus ne PVC plėveles.
Pakeiskite savo dienotvarkę taip, kad kuo mažiau laiko praleistumėte kelyje ir
kamščiuose.
Vartokite alkoholį kaip galima rečiau ir nebūkite prirūkytose patalpose.
Vartokite vaistus tik tuo atveju, jeigu yra pavojus jūsų gyvybei. Jeigu jūs kenčiate nuo
dažnų infekcijų ar skausmų, išsiaiškinkite to priežastį, o ne pulkite vartoti skausmą
malšinančius vaistus ar antibiotikus.
Šaltiniai:
American Journal of Clinical Nutrition
Dr. Neil Ward „University of Surrey“
MAFF pubictions, London
Holford, P. „The New Optimal Nutrition Bible“
„Journal of Toxicology and Environmental Health“
Nott. T. „Health Which“
Benbrook, C.M. „Impacts of Genetically Engineered Crops on Pesticide Use in USA“