Daugelį metų, kaip krūties vėžio prevencija ar tiesiog siekiant nustatyti ankstyvą ligos stadijos diagnozę, moterims yra atliekamos mamografijos. Gydytojai ir visokios labdaros organizacijos, kurios pelnosi iš vėžio industrijos, visada akcentuoja mamografijų naudą ir jų svarbą vėžio prevencijai. Norint paskatinti moterų dalyvavimą krūties vėžio prevencijos programose, pastarosios yra gąsdinamos krūties vėžio rizika, o paskui joms pasiūlomas labai lengvas sprendimas – atlikti mamografiją, kuri iš tikrųjų neturi nieko bendro su vėžio prevencija. Jeigu moterys logiškai pagalvotų, tai mamografija negali apsaugoti nuo vėžio, tačiau dauguma jų aklai laikosi gydytojų rekomendacijų, kurios dažnai sukurtos atstovauti vienos ar kitos industrijos interesams, o dažnai tiesiog pateikiamos nepilnu informatyvumu. Deja, dėl vienų ar kitų priežasčių, moterys labai retai įspėjamos apie galimą žalą. Atlikti tyrimai rodo, kad moterys beveik nieko nežino apie galimą mamografijų žalą. Beje, rekomendacijos, kiek dažnai ir kurio amžiaus moterų grupei atlikti mamogramas, skiriasi priklausomai nuo šalies ar organizacijos, o tuos skirtumus nebūtinai nulemia paciento gerovė. Žinoma, atlikti ar ne mamografiją, jūs turite nuspręsti pačios, bet bent jau žinokite šios procedūros riziką ir efektyvumą bei pagalvokite, ar mamografijos nauda atsveria jos galimą neigimą poveikį sveikatai.
Ar ankstyva diagnozė būtinai geriau?
Daug kalbama apie ankstyvą vėžio diagnozę, bet ankstyva vėžio diagnozė nebūtinai yra naudinga pacientui. Pavyzdžiui, yra daug atvejų, kai anksti diagnozuotas krūties vėžys jo nediagnozavus net neišsivystytų į piktybinį krūties vėžį. Šiuo atveju, moteriai skiriamas nereikalingas gydymas, sukeliama daug streso ir švaistomi sveikatos apsaugai skiriami pinigai iš kurių pelnosi gydytojai ir farmacininkai.
Egzistuoja tokia krūties vėžio rūšis – Ductal carcinoma in situ, kuri yra nepiktybinis vėžys, jo gydyti ar operuoti nereikia, deja, gydytojai tūkstančiams moterų be reikalo pašalino krūtis ir skyrė nereikalingą gydymą. Sukrečiančiame tyrime, paskelbtame žurnale „New England Journal of Medicine” 2012 m., dr. Gilbertas Velčas – autoritetinga medicinos figūra vėžio patikros srityje – parodė, kad dėl rutininės mamografinės patikros per pastaruosius trisdešimt metų net 1,3 milijono moterų buvo diagnozuotas „vėžys”, nes mamogramose aptikta duktalinė carcinoma in situ (DCIS). DCIS yra ne vėžys, o tam tikra ląstelių anomalija, su kuria moterys mirs, bet ne nuo kurios mirs, nes dažniausiai ji niekada neišsivystys į tikrą krūties vėžį. Dėl tokių terminų kaip „vėžys” ar „priešvėžinė būsena” moterys ir gydytojai į DCIS reaguoja pernelyg agresyviai. Bėda ta, kad aptikus DCIS – o ją nauji aukštos kokybės mamografai gali aptikti labai anksti – daromas milžiniškas spaudimas imtis veiksmų. Todėl daug moterų yra be reikalo švitinamos rentgeno spinduliais, operuojamos, joms atliekama mastektomija ir taikoma chemoterapija. Sunku būtų tai pavadinti nekaltu dalyku. Be to, neseniai atlikti tyrimai parodė, kad krūtų švitinimas rentgeno spinduliais didina širdies ligų riziką senatvėje. Tiesa, yra atvejų kai toks vėžys gali peraugti į piktybinį, tad turint Ductal carcinoma in situ, labai svarbi yra gera dieta. Pasitaikė ne vienas atvejis, kai moteris numiršta turėdama vienos ar kitos rūšies krūties vėžį, bet numiršta ne nuo vėžio, o dėl kitų priežasčių.
Kiek reikia atlikti mamografijų, kad apsaugoti vieną vėžio atvejį?
Daugelis net nesusimąsto, ar tos mamografijos yra efektyvios. Gydytojai pacientams nepasako, kiek reikia atlikti mamografijų, kad išvengti vienos mirties nuo krūties vėžio atvejo. Statistika, deja, nėra labai „graži”, priklausomai nuo tyrimo rūšies reikia atlikti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių mamografijų, kad išvengti vienos mirties nuo krūties vėžio (ir čia tuo atveju, jei moteris nuo vėžio diagnozės išgyvens penkis metus ar ilgiau). Bet čia dar ne viskas, pagal Cochrane, nepriklausomos organizacijos atliktą analizę, per dešimt metų reguliariai atliekant mamogramas dviem tūkstančiams moterų, dviem šimtams moterų bus neteisingai diagnozuotas krūties vėžys, dėl to jos patirs daug streso ir turės iškęsti skausmingas ir nereikalingas biopsijas. Dešimtys moterų patirs nereikalingą ir žalingą gydymą: radiaciją ar chemoterapiją, krūtų ar auglio pašalinimo operaciją. Juolab, mamografijos taip pat gali padidinti ir kitų ligų riziką. Kai kurie tyrimai rodo, kad mamogramos net nesumažina mirtingumo, nes labai galimas variantas, kad atlikus tūkstantį mamografijų, kurios padės išvengti vienos mirties nuo krūties vėžio, tuo pačiu metu sukels širdies ligą, nuo kurios numirs viena iš testuotų moterų. Viską pasvėrus peršasi išvada, kad mamografijos nesumažina mirtingumo ir yra tik sveikatai skirtų lėšų švaistymas, iš kurių pelnosi medicinos įstaigos, gydytojai ir mamografijos aparatų gamintojai, kurie yra vieni iš šio tyrimo propaguotojų. Taip pat yra paskaičiuota, kad atlikus mamografiją vieną kartą, dėl gautos radiacijos, krūties vėžio liga padidėja 2 proc.. Tai gal neatrodo daug, bet jei mamografija bus atliekama dažnai, ta rizika gali labai išaugti. Tad kyla klausimas, kodėl mamografijoms skirti pinigai neskiriami tikrai prevencijai, kaip pavyzdžiui, informuojant moteris apie maisto produktus, kurie sumažina ar padidina krūties vėžio riziką.
2014 m. pavasarį Šveicarijos sveikatos taryba rekomendavo išvis uždrausti visas naujas mamografinės patikros programas, nes iš jų daugiau žalos nei naudos. Jos ataskaitoje žurnale „New England Journal of Medicine” rašoma: ” Dėl kiekvieno mirties nuo krūties vėžio prevencijos atvejo JAV per dešimties metų kasmet atliekamų patikrų laikotarpį, pradedant nuo penkiasdešimties metų amžiaus, 490-670 moterų klaidingai diagnozuojama teigiama mamograma, atlikus pakartotinius tyrimus; 70-100 moterų be reikalo atliekama biopsija, o 3-14 moterų neteisingai diagnozuojamas krūties vėžys, kuris niekada nebūtų kliniškai pasireiškęs”.
Alternatyva mamografijoms.
Termografijos tyrimas (breast thermography) galėtų būti saugesnė alternatyva mamografijos tyrimui, deja, dėl vienų ar kitų priežasčių šio tyrimo oficialioji medicina nenaudoja ir jį pasidaryti galima tik privačiose klinikose, kur gydytojai taiko alternatyvias terapijas. Taikant šį metodą nenaudojama radiacija. Bet reikia pabrėžti, kad šis testas taip pat nėra 100 proc. patikimas.
Kas padidina krūties vėžio riziką?
Kaip jau buvo minėta, mamografijos neturi nieko bendro su krūties vėžio prevencija. Kas iš tikrųjų gali sumažinti krūties vėžio riziką, ir kas padidina krūties vėžio riziką? Gerai žinoma, kad krūties vėžio vystymąsi stimuliuoja estrogenai, tiksliau, jų perteklinis kiekis. Moterų hormonus gali išbalansuoti gyvulinių produktų vartojimas, ypač tokių produktų, kurie turi daug gyvulinių riebalų (riebi mėsa, sviestas, sūris, grietinė, pienas). Pienas ir daugelis jo produktų ne tik turi daug riebalų, juose taip pat natūraliai randama estrogenų Net ekologiškas pienas ar pienas iš močiutės auginamos karvės turi estrogenų. Gyvuliniai produktai taip pat turi daug baltymų, kurie stimuliuoja procesus, skatinančius vėžio vystymąsi, kaip, pvz., insulino augimo faktorius I (IGF-I) (apie tai esu rašęs atskirame straipsnyje), bei kiti. Todėl vištiena ir kita liesa, daug baltymų turinti mėsa, nėra sveika kaip daugelis galvoja. Pieno produktai taip pat gali turėti antibiotikų ar anti-uždegiminių vaistų likučių, kurie duodami intensyviai auginantiems gyvuliams. Tad norint sumažinti krūties vėžio riziką reiktų atsisakyti gyvulinių produktų ar bent jau žymiai juos sumažinti.
Viršsvoris ir didelis kūno riebalų procentas (moterims virš 30 proc.) padidina krūties vėžio riziką, nes riebalų ląstelės gamina estrogenus, kurie patenka į sisteminę cirkuliaciją ir taip stimuliuoja krūties vėžio vystymąsi. Tad labai svarbu palaikyti idealų kūno svorį, o tai pasiekiama sveikai maitinantis ir sportuojant.
Hormoninė kontracepcija – naudojami sintetiniai hormonai, tokie kaip sintetinis progesteronas ir/ar estrogenai, sutrikdo natūralų hormonų balansą, dėl ko padidėja krūties vėžio rizika. Vyresnio amžiaus moterims skiriama pakaitinė hormonų terapija taip pat padidina krūties vėžio riziką. Alkoholis yra dar vienas rizikos faktorius, kurį galima lengvai pašalinti.
Kas sumažina krūties vėžio riziką?
Tyrimai rodo, kad veganiška (kai valgomas tik augalinis maistas ir atsisakoma mėsos, pieno produktų, kiaušinių ir žuvies) ir net vegetariška mityba (kai atsisakoma tik mėsos, bet vartojami pieno ir kiti gyvuliniai produktai) siejamos su mažesne krūties vėžio rizika. Augalinis maistas, vaisiai ir daržovės turi labai daug medžiagų, kurios gali sumažinti vėžio riziką, pvz., brokolis ir kiti kryžmažiedžių šeimos augalai kaip kopūstas, kalafioras, kuris turi sulforafanų – jų vartojimas sumažina šios ligos galimybę. Buvo nustatyta, kad vegetarės turi žemesnį estrogenų kiekį kraujyje, dėl ko sumažėja krūties vėžio rizika, nes estrogenai skatina krūties vėžio vystymąsi. Augalinis maistas taip pat turi daug skaidulų, kurių vartojimas taip pat padeda užkirsti kelią šiai ligai. Kaip veganų kraujas geriau kovoja prieš vėžines ląsteles galite paskaityti čia.
Fito (augalinės kilmės) estrogenai sumažina krūties vėžio riziką. Kai kurie augalai turi fito (phyto – augalinės kilmės) estrogenų. Skirtingai nuo gyvulinių ar perteklinių organizmo pagaminamų estrogenų, fito estrogenai moterims nėra pavojingi ir gali būti net naudingi. Fito estrogenai dalinai užblokuoja estrogenų receptorius ir taip neleidžia prieiti tikriesiems estrogenams, dėl to nėra aktyvuojami su vėžio vystymųsi susiję mechanizmai. Linų sėmenys yra vienas iš geriausių produktų, kuriuos galima naudoti norint sumažinti krūties vėžio ir kitų ligų riziką. Patariama sumalti kavamale pora šaukštų linų sėmenų, juos užpilti vandeniu ir palaikius per naktį ar bent kelias valandas valgyti, taip pat jais galima pagardinti košes ar sriubas. Iš anksto sumaltų linų sėmenų geriau nepirkti, nes juos sumalus oksiduojasi linų sėmenyse esančios omega 3 riebalinės rūgštys. Daugiau apie linų sėmenų veiklą galite paskaityti čia.
Sojos produktai taip pat turi fito estrogenų ir jų naudojimas taip pat siejamas su sumažinta krūties vėžio rizika. Tačiau sojos produktus reikia naudoti atsargiai ir saikingai, nes tikėtina, kad soja gali būti genetiškai modifikuota. Nors oficialiai Europos Sąjungoje modifikuoti sojos produktai yra draudžiami maiste, kuris skirtas žmonių vartojimui, bet neabejojama, kad tokie genetiškai modifikuoti produktai pasiekia ES maisto rinką. Todėl, naudojant soją, reiktų bent jau rinktis ekologiškai užaugintą. Nepaisant to, sojos produktai yra geras mėsos ir kitų gyvulinių produktų pakaitalas pradedantiems veganams/vegetarams.
Tad, jei norite išvengti ar sumažinti krūties vėžio riziką, maitinkitės augaliniu maistu ar bent didžiąją dalį savo racione skirkite augaliniam maistui, būkite fiziškai aktyvūs (bent 30 min fizinės veiklos penkis kartus per savaitę), bei venkite streso, nes pastoviai patiriamas stresas padidina vėžio ir kitų ligų riziką. Vaiko maitinimas krūtimi naudingas ne tik vaikui, bet taip pat sumažina krūties vėžio riziką mamai. Vaiką motinos pienu reiktų maitinti mažiausiai puse metų, o dar geriau metus ar ilgiau.
Šaltiniai:
Dr. Gregor video seriją apie mamogramas: https://nutritionfacts.org/video/do-mammograms-hurt/ (suprantatiems anglų k. siūlau pažiūrėti visas jo video).
Dr. Gregor. Hormones in skim vs whole milk https://nutritionfacts.org/…/hormones-in-skim-vs-whole…/
James Raftery (2011) Possible net harms of breast cancer screening: updated modelling of Forrest report. British Medical Journal (BMJ)
SCREENING FOR BREAST CANCER WITH MAMMOGRAPHY (PDF), The Nordic Cochrane Center 2012
The Times. It’s Time to End Mammograms, Some Experts Say http://time.com/5050978/mammogram-breast-cancer/
Lanou & Svenson (2011). Reduced cancer risk in vegetarians: an analysis of recent reports. Cancer Management and Research.
Hormones In Milk (testosterone, estrogen, progesterone): Does it always do a body good? https://www.metaboliceffect.com/hormones-in-milk/
GreenMedInfo. 30 Years of Breast Screening: 1.3 Million Wrongly Treated http://www.greenmedinfo.com/…/30-years-breast-screening…
Dr. John Barron . Is Breast Cancer Screening Actually Beneficial? https://jonbarron.org/…/breast-cancer-screening…
Physician Commitee for Responsible Medicine. Foods for Cancer Prevention http://www.pcrm.org/…/healt…/foods-for-cancer-prevention
The Best Breast Cancer Screening Test.
Sarah C.Darby ir kt., „Risk of Ischemic Heart Disease in Women After Radiotherapy for Breast Cancer”, New England Journal of Medicine 368(2013 m.kovo 14 d.) 987-98.
http://www.nejm.org/doi/full/10.1056/NEJMoa1209825
http://sveikata.lrytas.lt/…/kas-trecias-kruties-vezio…
http://sveikatossaltinis.blogas.lt/acne-spuogai-ir-pieno…
http://sveikatossaltinis.blogas.lt/hormonine…