Ar iš tiesų turite tik vienas smegenis?

Bendroji medicina

Vienerių smegenų negana?

Ko gero, kartą maloniai susijaudinę, pajutote lyg drugeliai kutentų jūsų pilvą savo sparnais? Įsivaizduojamas „drugelių“ efektas turi mokslinį paaiškinimą – prie tokių pojūčių prisideda žarnyno neuronų tinklas, dėl savo ,,platumo“ mokslininkų pramintas „antrosiomis smegenimis“.

Kad gerai suprastume šį nervinį audinį, pasižymintį svarbių neuromediatorių gausybe, reikia suvokti ne tik jo svarbą virškinimo funkcijai, bet ir tai, kad pramintų „antrųjų smegenų“ sąveika su galvos smegenimis dalinai veikia ir žmogaus protines būsenas.

Visgi, „smegenys-antrininkės“ nėra sąmoningumo ar sprendimų priėmimo šaltinis, kaip tikrosios jų porininkės.

Neurogastroenterologijos ekspertas (gastroenterologija – tai mokslas apie virškinimo sistemos – stemplės, skrandžio, žarnų, kasos, kepenų – ligas) Michael Gershon teigia, jog „antrosios smegenys” neprisideda prie mąstymo procesų. Mokslininko teigimu – religija, filosofija ir poezija paliekamos smegenims galvoje.

Įprastai žinomos kaip enterinė nervų sistema, „antrosios smegenys“ susideda iš neuronų, esančių virškinamajame trakte, kurio ilgis siekia apie devynis metrus nuo stemplės iki išangės. Gershon priduria, jog žarnyno smegenys turi daugiau nei 100 milijonų neuronų – šis skaičius viršija neuronų kiekį ir stuburo smegenyse, ir periferinėje nervų sistemoje.

Nuovargis

Enterinė nervų sistema – sudėtinga ir daugiafunkcinė. Tokia neuronų gausybė enterinėje nervų sistemoje įgalina mus pajusti vidines žarnyno būsenas, taip pat yra svarbi virškinimo funkcijai – maisto skaidymas, maisto medžiagų įsisavinimas ir šalinimas reikalauja cheminio apdorojimo – ritmingų raumenų susitraukimų (peristaltikos), reguliuojamų šio neuronų tinklo, kurie padeda maistui keliauti virškinimo traktu.

Taigi, „antrosios smegenys“ gali kontroliuoti žarnyno elgesį nepriklausomai nuo galvos smegenų. Kaip teigia Gershon, enterinė nervų sistema tokia paini išsivystė dėl gebėjimo virškinimą ir šalinimą atlikti „vietoje“, netarpininkaujant galvos ir stuburo smegenims, todėl smegenims nereikia „teptis rankų“ atliekant „nešvarų“ virškinimo darbą. Visgi, Gershon ir jo kolegos aiškina, kad „antrųjų smegenų“ sudėtingumas negali būti aiškinamas vien tik šiuo procesu.

Emeter Mayer, psichologijos, psichiatrijos profesorius iš University of California, pabrėžia, jog ši sistema per daug paini, jog tiktų tik turinio pašalinimui iš žarnyno. Anot eksperto, didelė dalis mūsų emocijų yra nulemtos nervų žarnyne. Gera jausena gali priklausyti nuo „antrųjų smegenų“ perduodamų signalų galvos smegenims; tai parodo elektrinė klajoklinio nervo stimuliacija (klajoklinis nervas – tai ilgiausias galvinis nervas, besitęsiantis nuo galvos smegenų kamieno iki vidaus organų.

Sąveika tarp dviejų smegenų lemia tai, kad kiti metodai, taikomi gydant depresiją ir orientuoti į mintis, gali netikėtai paveikti žarnyną. Enterinė nervų sistema veikia pasitelkdama daugiau nei 30 įvairių neuromediatorių rūšių (taip pat kaip ir galvos smegenys). Be to, 95 procentai kūno serotonino yra randama skrandyje (serotoninas – tai neuromediatorius, reguliuojantis nuotaiką, miegą, seksualumą, apetitą).

Antidepresantai, dar vadinami selektyviu serotoninu, galintys pakelti serotonino lygį, ne tik paveikia psichinę būseną, bet ir gali sukelti žarnyno ligas. Pavyzdžiui, dirgliosios žarnos sindromo, nuo kurio kenčia daugiau nei du milijonai amerikiečių, viena iš prielaidų yra per didelis serotonimo kiekis viduriuose.

Ryšys tarp žarnyno ir kitų ligų

Mokslininkai taip pat teigia, kad serotoninas, pagamintas enterinės nervų sistemos, turi sąsajų su kitomis ligomis: leidinyje Nature Medicine 2010 metais publikuotas tyrimas atskleidė, kad vaistai, slopinantys serotonino išskyrimą iš žarnyno, neutralizavo osteoporozę (ligą, kurios požymis yra kaulų tankio mažėjimas) pomenopauzinio amžiaus graužikuose. Tyrimo vadovas Gerard Karsenty teigė visiškai nesitikėjęs, kad žarnynas gali reguliuoti kaulų masę tiek, kad pagydytų šią ligą (bent jau graužikų atveju).

Serotoninas „antrosiose smegenyse” gali būti dalinai siejamas ir su autizmu. Gershon teigia, jog tie patys genai, kurie yra atsakingi už sinapsių formavimąsi tarp neuronų smegenyse, yra susiję ir su sinapsių formavimąsi virškinimo trakto neuronų tinkle. Mokslininkas samprotauja, jog jei šie genai lemia autizmą, tai gali paaiškinti, kodėl daugeliui vaikų autistų yra būdingi neįprasti žarnyno ir virškinimo sutrikimai bei aukštas žarnyne pagaminto serotonino kiekis trombocituose.

Gershon teigia, jog netolimoje ateityje ryšys tarp žarnyno nervų sistemos pažeidimų ir su tuo susijusių ligų bus gerai žinomas, taip pat kaip ryšys, leidžiantis galvos ir stuburo smegenų negalavimus sieti su išsėtine skleroze .

Naujausi tyrimai šiuo metu bando atsakyti į klausimus, kaip „antrosios smegenys” prisideda prie kūno imuniteto: juk 70 % mūsų imuninės sistemos yra sutelkta žarnyne, kurio funkcija yra pašalinti pašalinius kūnus (patekusius į organizmą per, pavyzdžiui, nešvarias rankas ar prastai apdorotą maistą).

Psichologijos ir psichiatrijos profesorius E. Mayer tiria, kaip trilijonai bakterijų žarnyne „komunikuoja” su enterinė nervų sistemos ląstelėmis. Mokslininkas samprotauja, jog netolimoje ateityje psichiatrija vis daugiau dėmesio turės sutelkti ne tik į galvos, bet ir į „antrųjų smegenų“ gydymą.

Iš tikrųjų, kaip teigia psichiatras iš Bostono James Greenblatt, psichinius negalavimus galima gydyti nusitaikant į žarnyną. Mokslininkai jau prieš keletą dešimtmečių žinojo apie smegenų ir žarnyno ryšį, pavyzdžiui, kad per didelis nerimastingumas sukelia pykinimą ar viduriavimą, o depresija gali pakeisti apetitą.

Iki šiol buvo manoma, jog ryšys tarp galvos smegenų ir jų „antrininkių“ yra tik vienpusis kelias, kai psichiniai negalavimai gali paveikti virškinimą, bet ne atvirkščiai. Visgi, šių laikų praktika rodo ką kita. Konkretesnis pavyzdys – tai paties Greenblatt pacientė, mergaitė kentėjusi nuo obsesinio-kompulsinio asmenybės sutrikimo vienu metu. Vaiko tėvai išbandę daug įvairių gydymo būdų, galiausiai kreipėsi į daktarą Greenblatt, kuris pacientės globėjams uždavė gan neįprastus kaip psichiatrui klausimus: ar mergaitė neturi virškinimo problemų, ar ji nekenčia nuo vidurių užkietėjimo ir viduriavimo? Teigiamas mergaitės globėjų atsakymas paskatino Greenblatt imtis ne tik psichoterapijos, bet ir išrašyti pacientei probiotikų, „gerųjų“ bakterijų, kurios pagerina virškinimą ir stiprina imunitetą. Praėjus šešiems mėnesiams nuo gydymo pradžios vaiko ligos simptomai kardinaliai pasitaisė.