Skausmo psichosomatika – ką sako kūnas?

Kūno skausmas – kas tai?

Kūno skausmas, kaip vienas iš pagrindinių organizmo apsauginių mechanizmų, yra sudėtingas ir daugiaaspektinis fenomenas, kuris jau seniai domina tiek medicinos, tiek filosofijos tyrinėtojus. Tai ne tik subjektyvus pojūtis, bet ir objektyvus fiziologinis procesas, kurio metu organizmas reaguoja į įvairius dirgiklius, signalizuodamas apie galimą pavojų arba pažeidimą.

Skausmo mechanizmai yra sudėtingi ir apima daugybę neurofiziologinių procesų. Nociceptoriai – specializuotos nervinės ląstelės, esančios įvairiuose audiniuose, yra atsakingos už skausmo signalų priėmimą ir perdavimą. Kai audiniai yra pažeisti, nociceptoriai aktyvuojasi ir siunčia elektrinius impulsus į nugaros smegenis, o iš ten – į smegenų žievę, kur skausmas yra suvokiamas. Skausmo signalų perdavimą moduliuoja įvairūs neurotransmiteriai ir neuromoduliatoriai, tokie kaip serotoninas, noradrenalinas, endorfinai ir kiti.

Lėtinis skausmas gali žymiai pabloginti žmogaus gyvenimo kokybę, sukelti miego sutrikimus, depresiją, nerimą ir socialinę izoliaciją. Skausmas gali riboti fizinį aktyvumą, darbingumą ir bendrą gyvenimo patirtį.

Skausmo rūšys

Skausmas gali pasireikšti įvairiomis formomis. Dažniausiai jis yra klasifikuojamas pagal šiuos kriterijus:

• Kilmė: ūmus (trumpalaikis) arba lėtinis (ilgalaikis).
• Intensyvumas: nuo lengvo iki nepakeliamo.
• Charakteris: pulsuojantis, deginantis, spaudžiantis ir kt.
• Lokalizacija: lokalizuotas arba išplitęs.

Skausmą gali įtakoti įvairūs veiksniai:

• Fiziniai veiksniai: traumos, ligos, uždegimai, infekcijos.
• Psichologiniai veiksniai: stresas, nerimas, depresija.
• Socialiniai veiksniai: šeimos istorija, kultūriniai veiksniai.

Psichosomatika – kas tai?

Psichosomatika yra mokslo sritis, kuri pabrėžia, kad žmogaus organizmas yra psicho-somatinė vienybė, o biologiniai ir psichologiniai procesai yra neatsiejamai susiję. Šis požiūris skiriasi nuo tradicinio biomedicininio modelio, kuris teigia, kad ligos kyla dėl ląstelių ar organų patologijos. Psichosomatika sieja ligas su žmogaus sąveika su aplinka, kuri yra ne tik biologinė, bet ir socialinė bei kultūrinė.

Psichosomatika nepaneigia biologinių veiksnių svarbos, bet pabrėžia psichologinių veiksnių įtaką fizinei sveikatai. Ji skatina holistinį požiūrį į sveikatą, atsižvelgiant ne tik į biologinius, bet ir į psichologinius bei socialinius veiksnius.

Nors terminas „psichosomatika” gali būti ne visiškai tikslus, jis turi istorinę reikšmę ir yra plačiai pripažintas. Ši sritis siekia sujungti įvairių mokslo šakų žinias, kad geriau suprastų ir gydytų ligas, atsižvelgiant į žmogaus visumą.

Skaumas – tai perspėjimas?

Norint suprasti psichosomatinį skausmą, pirmiausia reikia suprasti, kodėl jaučiame skausmą. Skausmas paprastai yra naudingas – jis patraukia mūsų dėmesį, praneša, kad kažkas negerai, todėl galbūt turėtume ką nors su tuo daryti. Skausmas liepia atitraukti ranką nuo krosnelės degiklio, pailsėti susilaužius kulkšnį arba daugiau nevalgyti tų nuodingų uogų.

Skausmas sutrikdo kūno energetiką, išbalansuoja psichologinę būseną, o taip pat pasireiškia fiziniu diskomfortu. Kiekvienas skausmas yra susijęs su konkrečia mūsų emocine ar psichologine savijauta. Tai mums rodo kad, netgi jau būdami suaugę, vis dar trūkstame žinių, kaip galime išvengti įvairaus pobūdžio skausmų. Kai suvokiame skausmo atsiradimo priežastis, įsisąmoniname ir pasirengiame jas atskleisti, skausmas dingsta savaime.

Psichosomatinio skausmo problema yra ta, kad kartais neaišku, ką jums sako jūsų skausmas. Pavyzdžiui, galvos skausmas gali rodyt ne tai, kad kažkas fiziškai puola jūsų kaktą, o tai, kad galite jausti stresą, įtampą, būti priblokšti ar pavargę. Dar labiau painus, psichosomatinis skausmas iš tikrųjų gali atitraukti jus nuo tikrosios pagrindinės problemos: lėtinio streso, praeities traumų ar nepatogių emocijų.

Ankstyvoji hipotezė iš tikrųjų teigė, kad psichosomatinis skausmas atsiranda tada, kai žmonės bando išvengti psichologinio skausmo „paversdami“ jį fiziniu skausmu. Naujausios tyrimai rodo, kad psichosomatinis skausmas prasideda nuo fizinių sužalojimų, tačiau fizinis skausmas išlieka arba jaučiamas intensyviau, nes žmonės naudoja fizinį skausmą siekdami išvengti psichologinių konfliktų.

Kiekvieno iš mūsų neigiama gyvenimo patirtis atsispindi kūne ir, kai jaučiate emocinę įtampą, jūsų kūnas jums tiksliai parodo, kur slypi problema. Vienintelis dalykas, ką jums reikia padaryti, tai iššifruoti ją.

Bendrieji psichosomatiniai simptomai

Suvokimas, kaip mentalinis ir emocinis stresas pasireiškia fiziškai, gali padėti sumažinti emocijų poveikį jūsų sveikatai. Dažniausi fiziniai bendro jaučiamo streso požymiai yra:

• Virškinimo sutrikimai;
• Svaigulys arba drebulys;
• Galvos skausmai;
• Raumenų skausmai;
• Greitas širdies plakimas;
• Padidėjęs kraujospūdis.

Kūno streso požymiai gali skirtis priklausomai nuo lyties. Pavyzdžiui, kai moterys patiria stresą, jos dažniausiai skundžiasi tokiais simptomais kaip nuovargis (nepaisant, kad buvo pakankamai miego) ir dirglumas, taip pat tokiais požymiais kaip pilvo pūtimas ir menstruacijų pokyčiai. Tuo tarpu streso simptomai vyrams dažniau pasireiškia krūtinės skausmu, padidėjusiu kraujospūdžiu ir lytinio potraukio pokyčiais.

Stresas pasireiškia skirtingai skirtingose amžiaus grupėse. Vaikai dažnai negali išreikšti savo jausmų žodžiais, todėl stresas pasireiškia fiziniais simptomais, tokiais kaip pilvo skausmai ar galvos skausmai. Paaugliai patiria didelius hormoninius ir socialinius pokyčius, kurie gali sukelti intensyvų stresą, dažnai painiojamą su „paauglišku maištu”. Vyresnio amžiaus žmonės susiduria su sveikatos problemomis, netektimis ir izoliacija, kas didina depresijos riziką.

Tikslūs streso mechanizmai nėra visiškai suprantami, tačiau mokslininkai žino, kad stresas ir depresija gali pasireikšti kaip fizinis skausmas ir liga. Palyginkite savo kūną su greitpuodžiu. Jei jam leidžiama išleisti garus, jis veikia efektyviai. Jei jis negali išleisti garų, slėgis toliau didėja, kol dangtelis išsprogsta. Dabar įsivaizduokite, kad viryklė jau veikia slėgį, ir jūs darote didesnį spaudimą, kad dangtis liktų uždengtas. Kai talpykla nebegali išlaikyti viso slėgio, ji sulūžs pačioje silpniausioje vietoje.

Tas, kuris patiria stresą ir negali arba negali išlieti savo emocijų, galiausiai pasieks emocinį lūžio tašką. Tai gali sukelti fizinius simptomus arba sukelti didelės depresijos epizodą. Žvelgdami atgal, galite atpažinti kai kuriuos įspėjamuosius ženklus, kad artėja pertrauka. Pavyzdžiui, jei esate linkęs įtempti kaklą, patiriant stresą, gali padidėti kaklo skausmas. Nugaros skausmas, skrandžio sutrikimai ir galvos skausmai yra kiti dažni būdai, kaip stresas įsitvirtina jūsų kūne.

Stresas taip pat gali pakenkti jūsų imunitetui. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės yra linkę peršalti, susirgti gripu ar kitomis ligomis ir infekcijomis, kai patiria spaudimą, ir gali užtrukti ilgiau, kol pasveiks.

Dalis organizmo kovos ar bėk reakcijos į stresą yra tam tikrų cheminių medžiagų, tokių kaip adrenalinas, išsiskyrimas, kuris gali būti labai naudingas gyvybės ar mirties situacijoje. Tačiau, jei organizmas turi daug šių cheminių medžiagų arba jos nepertraukiamai išsiskiria ilgą laiką (pavyzdžiui, esant lėtiniam stresui), jos gali padaryti daugiau žalos nei naudos.

Keletas naudingų pavyzdžių

Pateiksime keletą skausmo intepretacijų, kurias pateikia psichosomatikos specialistai:

1. Skausmo pojūtis kaulų – raumenų sistemoje rodo, kad nesugebate lengvai judėti į priekį. Jums trūksta lankstumo darbe, namuose arba esate pernelyg susikaustęs . Labiau atsipalaiduokite ir kartais leiskite sau plaukti pasroviui.
2. Galvos skausmą lemia nuolatinis sprendimų ieškojimas. Migrena atsiranda tada, kai mes žinome problemos sprendimą, bet nedrįstame daryti ryžtingų žingsnių. Privalote rasti laiko kiekvieną dieną bent trumpai atsipalaiduoti. Tai gali būti bet kas, kas nuima įtampą: sportas, meditacija, psichoterapinės technikos taikymas.
3. Skausmas kaklo srityje rodo, kad jums sunku atleisti kitiems žmonėms arba sau. Jei jaučiate kaklo skausmą, apsvarstykite, kas jums patinka ir kas erzina aplinkiniuose ir savyje. Privalote sąmoningai dirbti su savimi atleisdami sau ir kitiems. Turite suprasti, kad neatleidimas pirmiausia kenkia jums patiems.
4. Dantenų skausmas yra susijęs su vengimu priimti sprendimus arba jums akivaizdžių faktų ignoravimu. Suformuluokite aiškų savo tikslą ir siekite jo!
5. Peties skausmas gali reikšti, kad jūs prisiėmėte sau nereikalingą „emocinę naštą“. Iš čia ir posakis „našta slegia pečius“. Imkitės aktyvių veiksmų, kad išspręsti jus slegiančią problemą ir būtinai raskite žmones, su kuriais galite ja pasidalinti. Kartais pakanka su kuo nors pasitarti, o kartais reikia dalį naštos atiduoti bendradarbiams, šeimos nariams ir pan.
6. Skrandžio skausmas atsiranda tada, kai jūs turite kažkokių „nesuvirškinamų“ neigiamų įsitikinimų, nereikalingą sielvartą, kurio nesugebate paleisti. Iš to kyla spaudimo ir skausmo pojūtis skrandžio srityje. Jis tarsi užkemša virškinimo traktą ir neleidžia pasišalinti tam, kas jau nebereikalinga.
7. Skausmas viršutinių kvėpavimo takų srityje rodo, kad jums trūksta emocinės paramos. Jūs galite jaustis nemylimas. Jei esate vienišas, tai gal būti atėjo tinkamas laikas sutikti jums skirtą žmogų.
8. Skausmas apatinėje nugaros dalyje gali reikšti nerimą dėl pinigų arba gali būti, kad jums trūksta emocinės paramos. Pasijusite geriau, jei peržiūrėsite savo finansus, apsvarstysite galimus pajamų šaltinius. Atgauti ramybę padės ir išlaidų kontroliavimas.
9. Skausmas kryžkaulio ir uodegikaulio srityje rodo, kad jūs „sėdite ant problemos“, kurią turite išspręsti. Mintyse pasižiūrėkite į problemą „iš apačios“ ir pamatysite sprendimą.
10. Alkūnių skausmas rodo, kad turite būti atkaklūs keisdami savo gyvenimą į gera. Alkūnių sustingimas gali reikšti jog turite daug nuveikti, kad gyvenimas neatsidurtų sąstingyje. O gal jums trūksta lankstumo gyvenime? Išdrįskite veikti ir judėti į priekį!
11. Skausmas rankose žasto srityje . Gali būti, kad jūs saugote kažką nuo emocinio krūvio. Laikas užduoti sau klausimą, kodėl jūs nuolat tai darote?
12. Skausmas rankos apatinėje dalyje. Rankos simbolizuoja prisirišimą prie kitų žmonių. Jei jaučiate skausmą rankoje, tai gali reikšti, kad jūs neturite pakankamai stipraus ryšio su kitais. Pabandykite susirasti naujų draugų, ir atkurti senesnius ryšius!
13. Klubų skausmas. Jūsų baimė judėti į priekį gali pasireikšti klubų skausmu. Klubų skausmas gali būti ženklas, kad vengiate pokyčių ir judėjimo, pernelyg atsargiai priimate
    sprendimus. Jei seniai vystote galvojate svarbią idėją, atėjo laikas priimti sprendimą. Bendrai klubų skausmas susijęs su atrama. Sveiki stiprūs klubai susiję su pusiausvyros išlaikymu gyvenime. Gali būti, kad jaučiate meilės ir paramos trūkumą.
14. Sąnarių skausmas apskritai. Taip pat, kaip ir raumenų, sąnarių skausmas reiškia lankstumo trūkumą. Būkite atviri naujoms mintims, gyvenimo pamokoms ir patirtims.
15. Skausmas kelio srityje. Kelio, kuris reiškia "aš – mes“ sritis simbolizuoja subalansuotą arba agresyvų santykį su kitais. Kelio problemos rodo, kaip jums sunku atmesti arba priimti dalykus tokius, kokie jie yra. Įtampa gali būti susijusi su kitų (artimųjų, bendruomenės, visuomenės) nuomone apie jus. Problemos, esančios kelio viduje nurodo santykį su aplinkiniais – bendradarbiais, draugais; kelio išorė yra susijusi su asmeninėmis problemomis. Atminkite: jūs esate tik žmogus su savo privalumais ir trūkumais. Neleiskite jūsų ego valdyti jūsų gyvenimo. Naudinga savanoriška veikla.
16. Dantų skausmas reiškia, kad jums nepatinka dabartinė jūsų situacija. Kitaip sakant, jūs jaučiate didžiulį nepasitenkinimą esamu laikotarpiu ir tai kasdien sukuria neigiamas emocijas Turite suprasti, kad neigiamus patyrimus greičiausiai neutralizuoja teigiamos emocijos, tad nedelsiant sutelkite dėmesį į teigiamus aspektus.
17. Kulkšnių skausmas rodo, kad jūs neleidžiate sau malonumų. Laikas tapti atlaidesniu sau. Negailėkite spalvų ir prieskonių meilės srityje.
18. Pėdos skausmas. Kai esate prislėgtas, jūs galite pajusti kojų pėdų skausmą. Pėdų srityje galite pajusti susikaupusį negatyvumą. Mėgaukitės mažais gyvenimo malonumais. Verta pagalvoti apie augintinį arba susirasti naują hobį, naują aistrą. Džiaukitės!
19.  Nepaaiškinamas įvairių kūno dalių skausmas. Kūno ląstelių sandara nuolat atsinaujina ir šio proceso metu, yra pašalinama neigiama energija. Susilpnėja imuninė ir visos kitos kūno sistemos. Taigi, tuo metu gali pasirodyti ligos požymių. Taip kartais stipriau, kartais silpniau vyksta organizmo apsivalymas. Žinokite, kad tai praeis!

Kaip sau padėti?

Jeigu susidūrėte su psichosomatiniais sutrikimais, svarbu kreiptis pas psichikos sveikatos specialistą, tačiau tai nereiškia, kad jūsų fiziniams simptomams reikia tik psichologinio gydymo. Svarbu išmokti efektyviai valdyti stresą, tačiau tai gali užtrukti. Tuo tarpu jūsų gydytojas gali gydyti jūsų fizinį skausmą ir kitus simptomus vaistais, sąmoningumo terapija arba kognityvine terapija.

Grįžtant prie kaklo skausmo pavyzdžio: jei jis linkęs stiprėti dėl streso, mokymasis susidoroti su stresą sukeliančiais veiksniais tikrai gali padėti, tačiau skausmas yra tikras.

Nors stresas gali prasidėti jūsų smegenyse, dėl jo gali išsiskirti cheminės medžiagos (pvz., kortizolis), kurios sukelia uždegimą kaklo raumenyse. Tai sukelia jums labai realų fizinį skausmą, kurį gali išspręsti jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas.

Kitas būdas įsivaizduoti psichosomatinę ligą yra upė, patvinusi nutrūkus užtvankai. Veiksmingiausias būdas išvengti didesnių potvynių – sutvarkyti užtvanką. Tačiau su jau įvykusiu potvyniu reikia kovoti, kol užtvanka remontuojama.

Stresas, stresas, stresas…

Yra įvairių streso rūšių. Teigiamas stresas (angl. eustress) suteikia gyvenimui gyvybingumo. Tai jausmas, dėl kurio norisi keltis ryte ir palaiko motyvaciją. Jei kada nors mėgavotės pasivažinėjimo kalneliais įspūdžiais arba jautėte jaudulį ir pasitenkinimą užbaigdami projektą, patyrėte „gerą“ stresą.

Kita vertus, jei patyrėte didelę netektį, didelius gyvenimo pokyčius ar kitus neigiamus streso veiksnius, žinote, koks yra „blogas“ stresas. Kaip ir teigiamo streso atveju, neigiamą stresą galite jausti savo mintyse ir kūne. Kai galite nustatyti savo pagrindinius streso šaltinius, galite išmokti įveikos mechanizmų. Vienas iš pirmųjų ir svarbiausių – vengti įsisavinti savo jausmus. Kitas – vengti nesveikų strategijų, pavyzdžiui, nesaikingo alkoholio vartojimo.

Sveikų įveikos metodų gausu; tik reikia rasti tai, kas jums labiausiai tinka. Štai keletas idėjų, kaip pradėti:

• Būkite sąžiningi su kitais ir savimi.;
• Atsirenkite į jus supančią aplinką, pasidalinkite išgyvenimais;
• Padaryk ką nors malonaus kitam.
• Būtinai padarykite gražių dalykų ir sau.
• Valgykite subalansuotą mitybą, reguliariai mankštinkitės ir sukurkite raminantį miego ritualą bei erdvę.
• Pasirinkite gerojo streso vietas, pavyzdžiui, šokių pamokas, sportą, vietoje blogojo.
• Prisijunkite prie palaikymo grupės.
• Išmokite atsipalaidavimo technikų.
• Atsikratykite nuoskaudų, mąstymo modelių ar santykių, kurie jums yra nesveiki ar neigiami.
• Skirkite laiko mėgstamai laisvalaikio veiklai.
• Padarykite pertrauką, jei esate stresinėje situacijoje.

Atminkite, kad kiekvienas įveikia stresą savaip. Du žmonės, patekę į tą pačią stresinę situaciją, gali reaguoti labai skirtingai. Kai suprasite, kaip stresas veikia jus emociškai ir fiziškai, galite kurti sveikus ir veiksmingus jo valdymo būdus.

Kovodami su psichosomatinėmis ligomis ir fiziniais streso padariniais, išmokite paleisti tai, kas jums netinka. Pirmiausia priimk, kad esi žmogus, ir leisk sau malonę. Tada atlikite sunkų, bet būtiną emocinį darbą, pavyzdžiui, leiskite sau jausti emocijas, su kuriomis sunku susidoroti.

Taip pat atsikratykite lūkesčių ir senos kaltės – „turėtų“, kurie lėmė jūsų elgesį. Jums gali būti naudinga atsisakyti kontrolės kai kuriose savo gyvenimo srityse arba sumažinti polinkį siekti tobulumo.

Priminkite sau, kad gerai nesiekti savo tikslų tol, kol stengiatės ir darote viską, ką galite. Kai nustatote stresą savo gyvenime, galite suprasti, kad didelis šaltinis yra spaudimas, kurį darote sau, ir todėl jūs galite jį atsikratyti.

Šaltiniai

1. Santosh K. Chaturvedi, Soumya Parameshwaran, in International Encyclopedia of the Social & Behavioral Sciences (Second Edition), 2015.
2. Thomas N. Wise. (2013). Psychosomatics: Past, Present and Future.
3. Nancy Schimelpfening. (2023). What Does Psychosomatic Mean? Symptoms and Treatments for Psychosomatic Illness.