„Genetinis polinkis, kartu su „skubėjimo ligų“ charakterio bruožais padidina sąlygas lėtinių uždegimų atsiradimui, tokių kaip aterosklerozė, kai kurių vėžio, reumatoidinio artrito, periodontito, astmos, lėtinių peptinių opų, opinio kolito, Krono ligos, lėtinio sinusito, lėtinio aktyvaus hepatito, Alzheimerio ligos ir net cukrinio diabeto.”
Streso sukeltas uždegimas
Nustatyti ryšį tarp asmenybės tipo ir ligos nėra paprasta. Tačiau vis daugiau tyrimų patvirtina aiškų asmenybės ir ligos santykį. Dauguma pastarojo meto tyrimų rodo, kad skirtingų asmenybės tipų žmonės turi skirtingus specifinius bruožus, reikalingus susidoroti su stresu, todėl atsiranda skirtingos streso sukeltos ligos, kurioms, be abejo įtakos turi ir genetika.
Literatūroje aprašyta ne viena žmogaus temperamento ir asmenybės bruožų tipų klasifikacija. Šios klasifikacijos bando apibūdinti konkrečių asmenybių svarbiausius bruožus ir taip suskirstyti individus į grupes. Vienas iš pirmųjų mėginimų klasifikuoti asmenybės tipus atsirado dar senovės Egipte.
Keturi asmenybių tipai buvo pavadinti sangvinikais, cholerikais, melancholikais ir flegmatikais. Ilgus šimtmečius iki pat XVII amžiaus kiekvienas asmens tipažas buvo siejamas su konkrečiais elgesio modeliais ir ligomis, tokiu būdu stengiantis paaiškinti ligos pobūdį ir atsiradimo priežastis.
Šiandien taip pat aktuali mintis, kad asmenybės tipai ir bruožai gali paskatinti tam tikrą ligą. Taip pat ir šiuo laikmečiu atliekami tyrimai paaiškinantys, kaip įvairaus temperamento asmenys, puoselėdami vienus ar kitus charakterio bruožus, gali lengviau įveikti ligą.
Maždaug prieš penkis dešimtmečius kardiologai R. Rosenman ir M. Friedman pastebėjo, kad tiems pacientams, kuriems diagnozuotos širdies ir kraujagyslių ligos, yra nustatomas panašus tam tikrų „emocijų ir veiksmų kompleksas, apibūdinamas kaip agresija ir nuolatinis vis dažnesnis ir per trumpesnį laiką įsitraukimas į nepaliaujamą, niekada nesibaigiančią kovą su įvairiomis situacijomis ir kitais žmonėmis. Sprendžiant tas situacijas, ieškoma priešininkų ar kitų dalyvių arba kitų žmonių.”
Ši kova su laiku ir žmonėmis, kaip teigia kardiologai, yra būtent tai, ką sustabdo širdies priepuoliai. Ligas, lydimas tokių charakterio bruožų jie pavadino „skubėjimo ligos” ir pradėjo eilę studijų , siekiant nustatyti , kaip temperamentas gali būti siejamas su širdies ligomis.
Žinoma Western Collaborative Group studija ištyrė daugiau nei 3 tūkstančius 40 –ties ir 50 –ties metų vyrų , kurie tyrimo pradžioje neturėjo jokių koronarinės širdies ligos požymių. Po aštuonerių metų tolesnių tyrimų, tie vyrai, kurie buvo įvardinti su ” skubėjimo ligos”, (vėliau pervardinti A tipo elgesio) asmenybės požymiais, turėjo daugiau nei du kartus didesnę tikimybę susirgti širdies ligomis, negu tie, kurie neturėjo tokių bruožų, teigiama remiantis tyrimu.
5 pavojingi asmenų linkusių sirgti išemine širdies liga būdo bruožai
Šie penki charakterio bruožai kelia didžiulę grėsmę visų asmenybės tipų žmonių sveikatai, tačiau stipriausiai veikia asmenis, kurie yra linkę sirgti išemine širdies liga, t. y. jiems būdingas „skubėjimo ligos“ elgesys. Kiekvienas iš šių bruožų yra tiesiogiai susijęs su biologiniu ir psichologiniu atsparumu stresui.
Priešiškumas – tai pagrindinis A tipo elgesio bruožas. Tai reiškia nuolatinį, taip giliai įsišaknijusį pyktį, kad jis tūno ramiai, kol atsiradus trivialiai incidento priežasčiai, jis staiga plyšta , iškyla į paviršių ir sprogsta dėl priešiškumo. Šis priešiškumas yra pykčio išraiška tokia, kaip polinkis ginčytis garsiai, o išprovokavus galima netgi fizinė agresija. Priešiškumas pasireiškia ne tik kalboje ir kūno judesiais, bet ir iš mąstyme. Visada galvojantis neigiamai, turintis daug nepasitenkinimo ir kaltinantis kitus nusižengimais, turintis pavydo jausmą kitiems.
Pyktis – tai emocinė būsena apimanti jausmus, pradedant nuo dirglumo, savijautos pablogėjimo iki įniršio ir rūstumo. Pyktis dažnai painiojamas su priešiškumu, kuris yra nuolatinis žmonių ar įvykių neigiamas, ciniškas, paranojiškas vertinimo būdas. Dauguma mokslininkų mano, kad priešiškumo ir neišreikšto pykčio derinys lemia didžiausią riziką susirgti širdies ligomis.
Cinizmas yra nepasitikėjimas kitais ir paprastai yra priešiškumo varomoji jėga bei turi įtakos širdies ligų atsiradimui.
Įtarumas yra glaudžiai susijęs su cinizmu. Cinizmas nuolat būdamas sargyboje, stebi ar jūs visada esate reikšmingas, svarbus ir jeigu rezultatas netenkina, tai įtarumas tuoj pat pradeda organizme gaminti streso hormonus.
Puikybė – tai penktasis ir paskutinis kenksmingas bruožas, skatinantis išeminę širdies ligą. Tai yra alinantis per didelis savęs sureikšminimas. Tai savimyla, „aš – man – mano“ asmuo, pirmiausiai visada galvojantis apie save. Tyrimai rodo, kad tai yra pernelyg diktatoriškas nuomonės reiškimas arba buvimas, iš tikrųjų sukeliantis priešiškumą ir pyktį, kuris taip stipriai siejamas su širdies ligomis.
Charakterio bruožai ir uždegimas organizme
Šiuo metu yra manoma, kad širdies ir kraujagyslių ligų etiologijos ir patogenezės eigą lemia lėtinis uždegiminis procesas. Naujausi tyrimai rodo, kad streso sukelti uždegiminiai reiškiniai gali sudaryti iki 40 procentų širdies ligų be kitų žinomų rizikos veiksnių. Stresas aktyvuoja skirtingas kūno sistemas, kurios sukelia įvairių streso hormonų staigų išmetimą , pavyzdžiui katecholaminų, kortikosteroidų, gliukagono, augimo hormono, renino ir padidina homocisteino kiekį. Šios medžiagos suaktyvina širdies ir kraujagyslių veiklą, pažeidžia endotelio ir adhezijos molekulių indukciją ant endotelio ląstelių, tokiu būdu uždegiminės ląstelės prilimpa prie arterijų sienelių.
Po patirto stipraus streso kraujagyslių sienelių uždegimą iš dalies reguliuoja iš antinksčių išskiriamas hormonas kortizolis. Įprastai kortizolis atlieka uždegimo mažinimo funkciją. Tačiau laikui bėgant, šios pastangos mažinti uždegimą, taip pat slopina imuninę sistemą. Padidėjęs stresas, kas pastebima pas daugumą A tipo asmenų, paskatina nuolatinį, nenuoseklų kortizolio padidėjimą kraujyje. O tai savo ruožtu lemia organizmo jautrumą kortizolio sumažėjimui. Tiksliau, imuninės ląstelės tampa nejautrios kortizolio reguliavimo poveikiui. Tai skatina užsitęsusį uždegimą, kuris užsitęsia ilgai ir pereina į lėtinį procesą, vadinamą lėtiniu uždegimu.
Neseniai mokslininkai iš Stanfordo universiteto susiejo 25 naujus genetinius regionus su vainikinių arterijų liga. Jie nustatė, kad labiausiai tikėtina jog žmonės, sergantys širdies vainikinių arterijų liga turi polinkį į ligą, nes jie turi genų variacijas, susijusias su uždegimu – t.y. genetinį polinkį iš dalies, galbūt, sąlygojamą tam tikro temperamento. Genetinis polinkis, kartu su „skubėjimo ligų“ charakterio bruožais padidina sąlygas lėtinių uždegimų atsiradimui, tokių kaip aterosklerozė, kai kurių vėžio, reumatoidinio artrito, periodontito, astmos, lėtinių peptinių opų, opinio kolito, Krono ligos, lėtinio sinusito, lėtinio aktyvaus hepatito, Alzheimerio ligos ir net cukrinio diabeto.
Kitaip tariant, susilpnėjusio uždegiminio atsako nepakanka streso sukeltoms organizmo reakcijoms neutralizuoti. Tokiu būdu reakcija į stresą asocijuojasi su tam tikrais asmenybės bruožais; t. y. kenkiančiais pagrindiniais charakterio bruožais, kitaip tariant A tipo asmenybės savybėmis. Matyt, dėl streso sukelto nerimo, depresijos ar kitų psichosocialinių įvykių, organizmas praranda savo gebėjimą reguliuoti atsaką į uždegimą, ir tai skatina ligos vystymąsi ir progresavimą.
Šaltiniai:
http://www.attitudefactor.com/grossarth.htm
www. http://michigantoday.umich.edu
Sieurin, J., et al., “Personality traits and the risk for Parkinson disease: A prospective study.